Gegužės 2-osios rytą Vandžiogalos lenkai kartu su Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės vyresniaisiais mokiniais atvyko į Nepriklausomybės aikštę Vilniuje, prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.
Čia jau būriavosi tradicinio kasmetinio Lenkų parado dalyviai, susirinkę iš visos Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių. Visi – tarsi viena didelė šeima – susitiko pasidžiaugti bendryste: dainuodami, mojuodami vėliavomis, jie žygiavo pagrindinėmis sostinės gatvėmis Aušros vartų link, kur prie stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo susijungė bendrai maldai už Lietuvos lenkus ir po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius.

Tūkstančiai tautiečių šiandien žygiavo Vilniaus gatvėmis Lenkiškumo parade – didžiausiame ir svarbiausiame kasmetiniame lenkų susitikime Lietuvos sostinės širdyje. Tai ypatinga Lietuvoje gyvenančių lenkų šventė – nacionalinės tapatybės, vienybės ir solidarumo išraiška.
Lenkiškumo paradą Vilniuje nuo 2004 metų organizuoja Lietuvos lenkų sąjunga – pagrindinė lenkų organizacija Lietuvoje, siekdama paminėti Polonijos ir užsienyje gyvenančių lenkų dieną bei Gegužės 3-iosios Konstitucijos šventę.
Lygiai vidurdienį, grojant pučiamųjų orkestrui, nuo Seimo rūmų pajudėjo įspūdinga baltai raudona minia. Tarp tūkstančių eisenos dalyvių žygiavo ir Vandžiogalos lenkai. Šioje šventėje jie dalyvauja jau daugiau nei dešimtmetį – čia juos daugelis atpažįsta. Ir šįkart sulaukta nemažai vilniečių bei miesto svečių dėmesio. Dalyviai jautėsi pakiliai – tarsi savo krašto ambasadoriai, garsinantys Vandžiogalą ne tik Vilniuje, bet ir už jo ribų.
Eisenoje skambėjo lenkiškos dainos, aidėjo juokas. Kai kurie dalyviai nešėsi gitaras, akordeonus ir linksmai pritarė bendram dainavimui. Išsiskyrė ir istorinių rekonstruktorių grupės – tarp jų ir husarai ant žirgų.
Parado kulminacija tapo Šv. Mišios Aušros Vartuose. Buvo meldžiamasi už lenkus Lietuvoje ir visame pasaulyje. Pamaldas aukojo kunigai iš Vilniaus krašto ir Lenkijos, vadovaujami kunigo Ryszardo Halwos.
„Šiandien stovime ypatingoje vietoje – prie Gailestingumo Motinos kojų Aušros Vartuose, kur šimtmečius plaka lenkų tautos tikėjimo, vilties ir meilės širdis. Čia kartų kartos nešė savo rūpesčius, džiaugsmus, ašaras ir padėkas – čia istorija susipina su malda“, – sakė kunigas R. Halwa. Jis pabrėžė, kad Marija visada lydėjo lenkų tautą jos istorijos kelyje, todėl kvietė „patikėti jai savo šeimų, Tėvynės ir viso krašto reikalus“.
Po iškilmingų pamaldų Lietuvos lenkų sąjungos skyriuose ir bendruomenėse vyko šventinės gegužinės. Jau tapo gražia tradicija, kad vandžiogaliečius lenkus į svečius pakviečia tautiečiai iš Dūkštų – čia, kartu su vietos ir iš Lenkijos, bei Latvijos atvykusiais meno kolektyvais, jie vaišinosi ir smagiai leido laiką šventinėje bendrystėje.
Lenkų eitynės Vilniaus širdyje jau tapo gražia tradicija – tai šventė, liudijanti Lietuvoje gyvenančių lenkų tapatybę ir jų ryšį su savo kultūra.