Paskutinį gegužės sekmadienį Vandžiogaloje buvo švenčiami Švč. Trejybės bažnyčios atlaidai. Ši iškilmė kasmet minima pirmąjį sekmadienį po Sekminių ir yra viena svarbiausių bažnytinio kalendoriaus švenčių.
Švč. Trejybė (lot. Trinitas) krikščionybėje reiškia vieną Dievą trijuose Asmenyse – Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Dievą Šventąją Dvasią. Šią tikėjimo tiesą išreiškia kiekvienam krikščioniui gerai žinoma maldos formulė: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.“
Vandžiogalos krašto lenkai nuo seno didžiuojasi savo ypatinga šventove, kuriai suteiktas garbingas Švenčiausiosios Trejybės titulas. Todėl šios iškilmės kasmet suburia gausų būrį tikinčiųjų ir kraštiečių bendrai maldai bei bendrystei.

Pasibaigus šventinėms pamaldoms, Vandžiogalos sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai susirinko Vandžiogalos lenkų bibliotekoje paminėti mokslo metų pabaigos. Susėdę prie vaišių stalo jie vaišinosi, bendravo, dalijosi per mokslo metus sukauptomis patirtimis, prisiminė įveiktus iššūkius ir pasiektus laimėjimus. Mokiniai pasakojo apie planuojamas vasaros atostogas, svajojo apie naujas keliones ir būsimus nuotykius.
Paklausti, ar po vasaros atostogų norėtų tęsti mokslus sekmadieninėje lenkų kalbos mokyklėlėje, visi vieningai patvirtino, kad čia jaučiasi puikiai ir nekantrauja sugrįžti siekti naujų žinių.
Šventei įsibėgėjus, į bibliotekos duris pasibeldė netikėti, bet visada laukiami svečiai. Mus aplankė seni ir geri bičiuliai iš Lenkijos Pamario krašto – asociacijos „Traugutt.org“ pirmininkas Jacek Świs kartu su savo bendražygiais savanoriais. Prisijungę prie šventės dalyvių ir išgirdę jaunųjų mokinių svajones, svečiai pažadėjo padovanoti jiems pažintinę kelionę į Vilnių. Beliko visiems kartu suderinti laiką ir kitas kelionės detales. Juk kai šalia yra tikri draugai, net ir drąsiausi norai kartais išsipildo tarsi stebuklas.
Ir tai buvo tik dalis gražių akimirkų, kurias dovanojo paskutinis gegužės sekmadienis. Švenčiant Švenčiausiosios Trejybės iškilmę drauge su tautiečiais Vandžiogaloje netrūko nei bendrystės, nei gerų emocijų, nei nuoširdaus džiaugsmo būti kartu.