Atsiminti – tai įveikti laiką

2014 atsimintiKai Č. Milošas 1992 m. išlipo iš lėktuvo Vilniaus oro uoste, pirmi jo  žodžiai buvo: „Esu laimingas.“ Juk jam  pavyko sugrįžti į Šetenius, į gimtąsias vietas prie Nevėžio. Č. Milošas išgyveno tai kaip kelionę į savo įkvėpimo, vizijų, džiaugsmo valdas. Rašytojas iš tiesų buvo laimingas, nes tarsi įveikė laiką. Deja, laikas  negailestingas jo artimųjų atminimui: šio pavasario permainingų oro sąlygų neatlaikė ir sudužo Vandžiogalos šventoriuje Milošų šeimos kapavietėje esantis didingas juodo akmens kryžius čia palaidotam poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo seneliui Artūrui Milošui. Susirūpinęs daugelį metų šią kapavietę prižiūrintis Ričardas Jankauskas greitai reagavo  ir sudužusį kryžių atidavė  meistrams restauratoriams...


Tikimės, kad jau kitą savaitgalį švęsdami miestelio šventę „Vandžiogala 630“ ir tradiciškai, kaip kasmet birželį, susirinkę prie Milošų šeimos kapavietės minėsime jau 103 – ąsias poeto Česlovo Milošo gimimo metines prie jau suremontuoto paminklo jo seneliui Artūrui. Poetas mistikas, jautrusis žodžio darbininkas Oskaras Milašius, kurio protėviai taip pat ilsisi šioje Milošų giminės kapavietėje Vandžiogalos šventoriuje, čia būtų įžvelgęs laiko ženklų  prasmę. Bet mes prisimename eilėraščių ciklą „Lietuva po penkiasdešimt dvejų metų“, kur kalbama apie žengimą atgal į laiko upę, į kurią mirtingajam vis dėlto leidžiama įžengti ir antrą kartą. Tai Dievo dovana, o rūpestis ramybės vieta liudija žmonių dovaną ir pagarbų požiūrį į atminimą.

  • DSCF7628
  • DSCF7631
  • DSCF7644
  • DSCF7646
  • DSCF7647
  • DSCF7654

Leonija Petrauskaitė

Jums negalima įvesti naujo komentaro. Norint komentuoti reikia užsiregistruoti.

Free Joomla! template by Age Themes