Žolinės Vandžiogaloje

2014 zolineŠvč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo – Žolinių – atlaidai Vandžiogalos parapijoje turi senas, gilias tradicijas. Vietinių senolių prisiminimuose šie atlaidai buvo didžiausi ir garsiausi mūsų krašto apylinkėse. Laikams besikeičiant, mažėjant bendravimui, tradicijoms, pamaldumui, drąsiai galima teigti, kad ir dabar Žolinė Vandžiogaloje yra didelė šventė vietiniams ir atvykstantiems piligrimams.

O visa tai dėl to, kad nuo amžių čia gyveno daug lenkų, kurie išlaikė tas gražias tradicijas, pamaldumą, o jų palikuonys, išsibarstę po didžiuosius Lietuvos miestus ir kitas vietoves, kasmet dar randa laiko per Žolinės atlaidus aplankyti Vandžiogalos bažnyčią ir net keliose parapijos kapinėse palaidotus savo brangius mirusiuosius, susitikti su savo giminėmis, pažįstamais, bendramoksliais, pabendrauti savo gimtąja lenkų kalba.

Tad ir penktadienį nuo ankstyvo ryto į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi vietos gyventojai, svečiai ir piligrimai, galima buvo išgirsti daug žmonių, bendraujančių lenkų kalba. Devintos valandos atlaidų Šv. Mišias lenkų kalba aukojo Vandžiogalos klebonas, kunigas ir poetas, Skaidrius Kandratavičius. Šv. Mišių metu giedojo svečiai iš Vilniaus rajono – ansamblis „Sužanianka" (vad. Margaryta Krzyżewska). Po Šv.Mišių vyko bendra lenkų – lietuvių eucharistinė atlaidų procesija.
Dešimtą valandą vyko Šv.Mišios lietuvių kalba, kurių metu giedojo svečiai iš kaimyninės Labūnavos – ansamblis „Barupė".
Geras oras, puiki nuotaika lydėjo Žolinės atlaidų Vandžiogaloje organizatorius, vietos ir aplinkinius gyventojus ir atvykusius svečius. Ši graži tradicija Vandžiogaloje per Žolinės atlaidus susitikti tautiečiams, giminėms ir artimiesiems, bendramoksliams, pažįstamiems ir piligrimams čia yra tęsiama ir tuo belieka džiaugtis ir didžiuotis.

  • DSCF9606
  • DSCF9607
  • DSCF9609
  • DSCF9619
  • DSCF9621
  • DSCF9627
  • DSCF9634
  • DSCF9639
  • DSCF9641
  • DSCF9649
  • DSCF9650
  • DSCF9658
  • DSCF9665
  • DSCF9671
  • DSCF9673


Ričardas Jankauskas

Jums negalima įvesti naujo komentaro. Norint komentuoti reikia užsiregistruoti.

Free Joomla! template by Age Themes