Praėjo jau dveji metai, kai 2012 – ųjų metų rudenį drąsiausi Vandžiogalos parapijiečiai kartu su tuometiniu parapijos kunigu Oskaru Petru Volskiu, nepabūgę grasinimų, susirinko į taikų mitingą. Jie norėjo atkreipti vietinių, rajono ir šalies žmonių dėmesį į senas Vandžiogalos miestelio, parapijos, lenkų bendruomenės problemas ir, svarbiausia, į apleistas senąsias lenkų kapines, į sugriuvusias tvoras, į šimtamečius medžius, kurie po menkiausios audros griūdavo ir daužydavo paminklus. Protesto mitingas ir lenkų prašymai davė vaisių.
Šiandien ne tik mitingavę, bet ir tvarkai ir grožiui jautresni žmonės džiaugiasi, kad dalis senųjų kapinių jau yra aptverta nauja, tvirta tvora. Tikimės, kad kitais metais bus aptverta ir kita likusi tvoros dalis. Pagarbos nusipelnė dabartinis Vandžiogalos seniūnas Vytautas Šniauka, kuris mobilizavo viešuosius darbus seniūnijoje atliekančius žmones ir pats kartu su jais dirbo.
Didžiuojamės, nes būtent šis seniūnas yra pirmasis per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį čia, Vandžiogaloje, kuris ne kalbėjo, o ėmėsi realių darbų, tvarkant šventoriuje esančias senąsias istorines miestelio kapines. Drauge ir apmaudu, kad jo pirmtakai, buvę Vandžiogalos seniūnai, į prašymus tvarkyti tvoras, senus medžius kapinėse nereaguodavo, netgi manė, kad čia ne jų reikalas...
Turėkime viltį, kad galų gale ateis laikas, kada visi suvoksime: esame atsakingi už erdves, kurios yra mūsų visų, kurios visiems primena, kokias vertybes mes saugome, giname ir perduodame. Istorinė praeitis, dabartis ir ateitis yra ir Kūrėjo, ir visų mūsų rūpestis.
Ričardas Jankauskas