Vandžiogalos varpai

DSCF3881Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos varpinė pastatyta 1789 metais.Tai liudija įrėžta statybų data durų staktoje. Varpinė - medinė, dviejų kondignacijų, 5 metrų pločio, 5 metrų ilgio ir 9 metrų aukščio. Jos sienos – pušinių rąstų, o pamatai - akmeniniai. Ant cinkuotos skardos stogo - geležinis kryžius. Varpinė stovi šventoriaus pakrašty, šalia pagrindinių vartų. Pasiekti varpus galima užlipus stačiais mediniais laiptais.

Varpai yra trys. Didysis sveria 800 kilogramų, jį bažnyčiai 1898 metais paaukojo parapijos geradarė bajorė Teresa Kaszewska.

Šis varpas dedikuotas Šv. Jonui Krikštytojui. Vidutinysis varpas sveria 480 kilogramų. Jį 1881 metais paaukojo parapijos geradarys bajoras Michał Kaszewski. Varpu yra pagerbtas Šv. Mykolas Arkangelas. Deja, šis varpas įskilęs ir jau seniai nebenaudojamas. Mažasis varpas sveria 320 kilogramų. Nulietas jis Karaliaučiuje 1721 metais ir paskirtas Šv. Apaštalams Petrui ir Povilui pagerbti. Šiandien dėl centrinės sijos, laikančios varpus, lūžio varpais naudojamasi atsargiai, ribotai.
Karo metais varpai iš varpinės buvo nukelti ir paslėpti – užkasti į žemę bažnyčios šventoriuje. Baimintasi buvo vokiečių kareivių, kurie karo metais bažnyčių varpus išveždavo į Vokietiją.

  • DSCF3863
  • DSCF3864
  • DSCF3881
  • DSCF3883
  • DSCF3884
  • DSCF3885
  • DSCF3889
  • DSCF3892
  • DSCF3894
  • DSCF3896
  • DSCF3898
  • DSCF3911
  • DSCF3913
  • DSCF3914
  • DSCF3925
  • DSCF3927
  • DSCF3935
  • DSCF3945

Ričardas Jankauskas

Free Joomla! template by Age Themes