Į Vandžiogalos lenkišką biblioteką skaitytojai iš Lietuvos ir Lenkijos nuolat atsiunčia įvairios istorinės medžiagos apie Vandžiogalos miestelį, parapiją ar net visą Pakaunės regioną, kur gyveno ir gyvena jų tėvai ir protėviai lenkai. Kai kurie jau seniai atsisveikino su artimaisiais, tačiau paliko labai vertingos istorinės medžiagos ir žinių apie mūsų Vandžiogalą.
Tad ir šį kartą pažangesni, nuovokūs jų palikuonys nesudegino, neišmetė, o padovanojo Vandžiogalos lenkiškai bibliotekai įdomios istorinės medžiagos, surinktos čia gyvenusių jų protėvių.
Tai 1863 metų Vandžiogaloje platinti ir ant tvorų klijuoti caro valdžios skelbimai, nurodantys, kaip elgtis. Taip pat gavome to paties laikotarpio originalių vyskupo Maciej Wołonczewski (Motiejaus Valančiaus) siųstų laiškų. Įdomu, kad nemažai vyskupo M.Valančiaus ganytojiškų laiškų yra adresuotų ne visai vyskupijai, o atskiroms parapijoms, kur vyskupas giria žmones už blaivystę arba peikia už girtuoklystę, drąsina statyti ar atstatyti bažnyčias…
Skaitydami tuos laiškus, kurių mintys yra aktualios ir mūsų laikais, sekdami vyskupo pavyzdžiu, pabandykime jo šiais ar panašiais žodžiais melsti šventąją Dvasią, kada gundo vidutinybė ir pesimizmas, kada raginama liautis dirbti, kurti, kovoti dėl šviesesnės laikinosios ir amžinosios ateities. Valančiaus biografas V. Merkys teisingai reziumuoja: „Pabrėžta blaivybės religinė prasmė – sielų gelbėjimas nuo amžinosios pražūties, nuo pragaro, į kurį tiesiogiai veda girtavimas“ . Kyla klausimas, iš kokios sakyklos reikėtų vyskupo Motiejaus Valančiaus tiesas skelbti šiandien, kad jos būtų išgirstos ir veiksmingos?
Ričardas Jankauskas
