Po abejotinos šventės Vandžiogaloje

 Penktadienio pavakarę , paraginti būrelio jaunimo, kartu su juo patraukėme į miestelio parką. Buvo ruošiamasi  eglutės įžiebimo šventei. Iš tolo girdėjosi triukšminga muzika. Linksmai nusiteikę miestelio vaikai, nepaisydami krentančio šlapio sniego, paknopstom skubėjo susitikti su Kalėdų seneliu. Paklausti, ar taip pat po kelių savaičių skubės į bažnyčią susitikti su užgimstančiu Jėzumi, nustebę paklausė: „O kas tas Jėzus?” Prie eglutės užkalbinom močiutę, atėjusią su anūkais į „šventę”. „Nejauku kažkaip, juk adventas, ne  laikas šokiams, dainoms, linksmybėms. Mums Advento metu linksmintis tėvai neleido, o dabar?- močiutė palingavo galva, – dabar tėvų neklauso, ne tie laikai…”

Liūdna, nes Vandžiogaloje net sovietiniais laikais žmonės suvokė, kad krikščionims Adventas pirmiausiai yra laukimo metas, reikia jį tyliai, oriai, maldingai pragyventi. Juk supratom: jei nepajusime Advento tylos, nepatirsime ir Kristaus gimimo, Kalėdų rytmečio džiaugsmo. Adventas – tai ne dovanų pirkimo, ne linksmybių metas, tai gilesnis žvilgsnis į save, tai apmąstymas, kas aš esu ir kam gyvenu, tai vidinio susitaikymo, apsivalymo, nuščiuvimo ir susitelkimo laikotarpis.

Deja, eglutės įžiebimo šventėje daugeliui susirinkusių dalyvių  visa tai nėra suvokiama. Dainos, šokiai, džiaugsmingi veidai nieko bendra neturi su Advento rimtimi. Greičiau  tai tuštybių mugės vaizdai ir atgarsiai, verčiantys abejoti dvasinio gyvenimo ir šventės kokybe... Apmaudu, kad visas tas triukšmas, sumišęs su tamsa ir krentančiu šlapiu sniegu,  labiau primena čia vis dar tebegyvas gilaus sovietmečio tradicijas.

Matydami šią miestelį apėmusią dvasinę krizę, kviečiame visus norinčius į Vandžiogaloje esančią Lenkišką biblioteką (Kėdainių g.26), kur iki Šventų Kalėdų kiekvieną šeštadienio vakarą pabūsime kartu. Čia  bus rengiami adventiniai vakarai, čia prie degančios Rarotinės žvakės susitikę pasimelsime, prisiminsime senųjų vandžiogaliečių pasakojimus apie Advento tradicijas ir įdomius nutikimus miestelio istorijoje. Gurkšnodami arbatą , mes  niūniuosime kalėdines giesmes. Susikaupę maldoje ir tyloje, viliamės, išgirsime -  į sielos langus beldžiasi dangus  - GIMSTA KRISTUS...

Ričardas Jankauskas

 

Jums negalima įvesti naujo komentaro. Norint komentuoti reikia užsiregistruoti.

Free Joomla! template by Age Themes