Skaudūs prisiminimai

„...Koks tai nelaimingas šis gabalėlis pasaulio, taip naikinantis tiek nekaltų žmonių...  Laikykitės ten, Vandžiogaloj, tvirtai, tautiečiai“, - tai žodžiai, kuriais į Vandžiogalos lenkus kreipėsi  Kościelskich  premijos laureatas lenkų rašytojas Tadeusz Korzeniewski. Jo giminės iš motinos pusės šaknys taip pat čia, Vandžiogaloje.  Deja, gerbiama giminė  labai  nukentėjo Vandžiogaloje pokario laikotarpiu.
Drauge norisi prisiminti kitų gyvenusių ir kentėjusių tautiečių likimus ir jų pasakojimus. Dabar jau pasiekiama archyvinė istorinė medžiaga, skundai ir pastebėjimai. Žvelgdami iš laiko perspektyvos suvokiame  - čia gyveno dori žmonės – lenkai katalikai, tikri kankiniai.

Zofija ir Pranciškus Mordasai ir trys jų vaikai (bežemiai) prieškario Lietuvoje vertėsi sunkiai, vos galą su galu sudurdami. Abu tarnavo  bažnyčiai ir kartu su savo vaikais dirbo nemažame klebono ūkyje. Mat bažnyčiai priklausė 25 hektarai žemės. Tad tarnavo ne tik  bažnyčioje, bet ir dirbo  lauko darbus ūkyje. Vaikai ganė karves, visiems darbo buvo per akis. Atlygis nedidelis – galimybė gyventi nedideliame kambarėlyje klebonijos pastate, kur  visi ir glaudėsi.
Praūžus karui, sovietų valdžia galutinai nacionalizavo parapijos žemes,  pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Komunistinės valdžios sukurtas Kauno apskrities Vandžiogalos valsčiaus darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas nutarė išmesti   į gatvę tuos vargšus. Mordasų šeima pasipriešino – neišėjo iš to mažo kambarėlio, nes neturėjo ir kur eiti. Tada vietiniai aktyvistai, jau tapę komunistų partijos nariais, nuolat skundė šiuos žmones tam pačiam darbo žmonių deputatų vykdomajam komitetui. Jie nuolat pabrėždavo, kad šie tikintys  Dievą lenkai, yra nepaklusnūs ir nelojalūs sovietinei valdžiai. Tik Dievo Apvaizda išgelbėjo tuos žmones nuo tremties. Atkūrus Lietuvos  Nepriklausomybę, tie patys komunistai tapo „tikrais Tėvynės patriotais“ ir, pasitaikius progai, vis primindavo: „Neužmirškit, lenkai, kur gyvenat ir kieno duoną valgot!“ Tolimesnis šios  šeimos narių gyvenimas vargstant ir skurstant, didžiulė įtampa privertė juos, nesulaukusius brandaus amžiaus, išeiti iš šio pasaulio...

Tai tik pradžia...

  • DSCF0998
  • DSCF1007
  • DSCF1012
  • DSCF1017
  • DSCF1021
  • DSCF1024
  • DSCF1027
  • DSCF1030
  

Ričardas Jankauskas

 

Jums negalima įvesti naujo komentaro. Norint komentuoti reikia užsiregistruoti.

Free Joomla! template by Age Themes