Akademinis jaunimas atranda Vandžiogalą

Ketvirtadienį grupė Vilniaus universiteto Polonistikos centro studentų kartu su savo dėstytojais svečiavosi Vandžiogaloje. Džiugu, kad studijuojantis jaunimas domisi Vandžiogala ir šiuo praeityje garsiu Liaudos kraštu.

Čia būtinas diskursas. Kas gi ta Liauda? Tai kraštas vidury Lietuvos, Nevėžio ir Dubysos aukštupiuose. Jis susiformavo pačiame kovų su kryžiuočiais įkarštyje, kai Nemunu ėjo fronto linija. Čia, išilgai dešiniojo Nemuno kranto, buvo pats lietuvių pilių tirštumas, kas keletą ar keliolika kilometrų.

Toms pilims reikėjo įgulų. Deja, gyventi šalia jų buvo neįmanoma – kryžiuočių reidų lavina tas gyvenvietes būtų nušlavusi. Įgulų kariams, Mindaugo dvariškiams - liaudžiams, jų sodyboms teko kurtis atokiau, už neperžengiamų girių sienos, aukštupiuose, saugioje vietoje, kurią galima buvo pasiekti tik slaptais girių takais ar upių slėniais. Ten ir susiformavo ypatingas, savitas darinys – Liauda, karių profesionalų gyvenviečių (bajorkaimių – lenk. okolicų) kraštas ir karių-bajorų luomas (lenk. lawdanska szlachta). Pažvelkime į žemėlapį – tai ovalas, kurio pakraščius – galus žymi vietovardžiai su sandu–gala: Ariogala, Betygala, Baisogala, Gimbogala, Ramygala, Vandžiogala.

Liaudos liaudžiai garsėjo ir už krašto ribų savo drąsa ir karingumu. Net ir vėliau, susikūrus LDK, kaip rašė Henrykas Sienkiewiczius „Tvane“, jais visada galima buvo pasitikėti, jų tradicijos ir kariškas garbės supratimas niekada neleido palikti tėvynės pavojuje. LDK valdovai žinojo, kad Liaudos kariai visada atsilieps į šaukimą gintis nuo priešų.

Vandžiogalos apylinkėse akivaizdūs 1863 – ųjų metų sukilimo įvykių aidai. Čia Nobelio premijos laureato, poeto Czesław Miłosz žemė. Šis Liaudos kraštas aprašytas kito Nobelio premijos laureato, rašytojo Henryk Sienkiewicz trilogijoje  „Tvanas“. Šios vietovės yra įdomios ir svarbios šiandieniniams istorijos  ir literatūros studentams.Vandžiogaloje akademinis jaunimas išgyveno interakciją su ta žeme, kurioje vyko svarbūs istoriniai įvykiai, kurioje gyveno, kovojo ir kūrė to meto ir, palyginti, dar neseniai čia gyvenę ir gyvenantys lenkai. Tad susidomėję jaunuoliai klausėsi pasakojimų apie Vandžiogalos kraštą, galėjo Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje pamatyti unikalią istorinę medžiagą, sužinoti, kokia kalba skaitė ir iš kokių maldaknygių meldėsi senieji šio krašto žmonės, aplankyti  patriotų kapus senajame šventoriuje. Prisiliesti ir pajusti istorinį šio krašto pulsą jie galėjo prie senojo XVIII amžiaus varpo, kuris kvietė visus šio krašto žmones jau 1831 metais (Powstanie Listopadowe) ir vėliau 1863 metais (Powstanie Styczniowe) į kovą už laisvę...

Vandžiogaliečiai dėkoja Vilniaus universiteto Polonistikos centro studentams ir jų dėstytojams už padovanotas vertingas lenkiškas knygas Vandžiogalos Lenkų bibliotekai.

  • DSCF1864
  • DSCF1868
  • DSCF1869
  • DSCF1873
  • DSCF1876
  • DSCF1877
  • DSCF1879
  • DSCF1881
  • DSCF1882
  • DSCF1883
  • DSCF1884
  • DSCF1886
  • DSCF1888
  • DSCF1889
  • DSCF1890
  • DSCF1894
  • DSCF1897
  • DSCF1899
  • DSCF1900
  • DSCF1904
  

Ričardas Jankauskas

Jums negalima įvesti naujo komentaro. Norint komentuoti reikia užsiregistruoti.

Free Joomla! template by Age Themes