Vandžiogaliečiai, Liaudos krašto bajorų palikuonys, mini Nobelio premijos laureato, rašytojo Henriko Sienkievičiaus 100-ąsias mirties metines ir savo parapijoje ieško žmonių ir ženklų, siejamų su gerbiamojo rašytojo romanu ,,Tvanas“.
Radome palyginti nesenų (prieškario ir pokario) ir senesnių (iki 1863 metų sukilimo ir po jo) laikų medžiagos. Pavyko rasti archyvinių dokumentų, liudijančių artimus (vedybinius) ryšius (užsakus) tarp čia gyvenusių ir romane aprašytų palikuonių. Vaizduotė tobulėja plečiantis pažinimui.
Literatūra – kuriamosios vaizduotės vaisius, tačiau minėtas atradimas ypač realaus gyvenimo atspindys. Labai džiaugiamės atradę akivaizdžius romano „Tvanas“ personažų pėdsakus Vandžiogaloje.
Tyrinėjant istorinius giminystės ryšius, kilo kai kurių probleminių klausimų. Vienas iš jų – asmenvardžių ir vietovardžių rašymas originalo kalba. Pavardes ir vietovardžius, vartotus originalo kalba romane, galima rasti tik senojoje archyvinėje medžiagoje. Vėlesniais laikais ir dabar šie pavadinimai rašomi kitaip, pvz., pavardės: Montwiłł – Montvilas, Chodorowicz – Chodoravičius, Billewiczówna – Bilevičiūtė, Kmicic – Kmitas, vietovardžiai: Wolmontowicze – Valmunčiai, Szczedrobowo - Sidabravas. Visa tai pastebime mūsų rastuose dokumentuose, tačiau atvykstantiems rašytojo gerbėjams sunkiai sekasi paaiškinti, kodėl taip yra. Ieškome atsakymų...
Ričardas Jankauskas
