Praradusios atmintį, tautos nustoja gyvavusios

Visų Šventųjų ir Vėlinių švenčių išvakarėse, vaikštant po rudenėjantį senąjį Vandžiogalos šventorių, kyla visokių minčių ir refleksijų... Ypač jos turėtų kilti tiems, kurie gilinasi į buvusios Abiejų Tautų Respublikos daugiakultūriškumo klausimus.

Šventoriaus kapinės yra akivaizdus ligi šiol išlikęs jos paveldo pėdsakas. Istoriniu ir meniniu požiūriu čia esančius vertingiausius paminklus reikėtų konservuoti, atlikti būtinus jų apsaugai darbus, esant reikalui – rekonstruoti. Akivaizdu, kad šie darbai turėtų būti įtraukti į platesnį kontekstą – tarptautinę programą.

Visa tai, be jokios abejonės, praturtintų istorines žinias apie šioje Liaudos žemėje buvusias gyventojų kartas, padėtų gelbėti vertingą Abiejų Tautų Respublikos palikimą bei rūpintis būsimųjų kartų, augančių susivienijusioje Europoje, svarbiausiomis auklėjimo kryptimis, kad jos atsimintų: Tėvynė – tai gimtoji žemė ir kapai. Praradusios atmintį, tautos nustoja gyvavusios.

  • DSCF7734
  • DSCF7737
  • DSCF7738
  • DSCF7743
  • DSCF7751
  • DSCF7753
  • DSCF7757
  • DSCF7767
  • DSCF7769
  • DSCF7773
  • DSCF7775
  • DSCF7781
  • DSCF7782
  • DSCF7784
  • DSCF7791
  • DSCF7794
  • DSCF7795
  • DSCF7819
  • DSCF7923
  • DSCF7926
  • DSCF7936
  • DSCF7940
  • DSCF7946
  • DSCF7947
  

Ričardas Jankauskas

Free Joomla! template by Age Themes