Optimizmas ir gyvenimo džiaugsmas – tikra Dievo palaima ir dovana. Tuo įsitikinome šeštadienį apsilankę pas  devyniasdešimtmetį perkopusius Vandžiogalos miestelio gyventojus lenkus Stanislovą Vaškevičių ir Stefaniją Vaškevičiūtę. Nebijodami nei šiuo metu siaučiančio gripo, nei pilkiausio žiemos laikotarpio, galinčio sukelti depresiją, šie garbaus amžiaus  žmonės darbuojasi, džiaugiasi saulėta vasario diena ir ruošiasi kitai žiemai…

Stanislovas Vaškevičius, pernai atšventęs devyniasdešimties metų jubiliejų, kaip ir dera geram šeimininkui, jau ruošia kurą kitai žiemai.

Jis nupirko malkų, pasamdė pjovėją, o pats skaldo ir neša malkas į pastogę. Jam šis darbas, sako, teikia malonumą. ,,Malkas skaldyti reikia mokėti, ne visi gerai atlieka šį darbą, todėl ir ne visiems gali jį patikėti. Kol sveikata leidžia, pats puikiai  susitvarkau,” – džiaugiasi Stanislovas.

Stefanija Vaškevičiūtė savo devyniasdešimties metų jubiliejų šventė prieš dvejus metus. Ji šiandien taip pat džiaugiasi saulėta žiemos diena ir laukia pavasario, laukia Kristaus Prisikėlimo šventės - Šv. Velykų. Senolė labai mėgsta skaityti lenkišką laikraštį “Nasza gazeta” ir ypač džiaugiasi, kai randa ką nors parašyta apie jos gimtąją Vandžiogalą, kur ji gimė, gyveno, sulaukė garbaus amžiaus.

Stefanija nori, kad greičiau atšiltų oras, kad jos augintinės (penkios katės) galėtų laisvai bėgioti po sodą. Dabar, deja, jos nebenori ilgiau pabūti lauke,  susigūžusios lenda į trobą.Visi, kas gyvi, tikriausiai tyrokšta šilumos. Be abejo, labiausiai šildo Dievo palaima, pozityvus optimistinis požiūris į gyvenimą. Visa tai stiprina valią, sveikatą, atsparumą. Garbinga ilgaamžė mano, kad tvirtas tikėjimas, dangaus dovanos  žmogui suteikia  jėgų ir tvirtybės. Tokie yra mūsų vandžiogaliečiai lenkai Stanislovas ir Stefanija.

Ričardas Jankauskas