Po gero poilsio kalnuotų Tatrų prabangiame viešbutyje „Tarasówka" ryte išvykome į Čenstakavos miestą pietų Lenkijoje, prie Vartos upės. Čia 1655 metais švedų kariuomenės apsiaustas vienuolynas – tvirtovė išsilaikė keliolika savaičių ir nuo to laiko jis ir ten esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas tapo kančios ir Lenkijos tvirtybės simboliu.
Vandžiogaliečiai, Liaudos krašto gyventojai, daug yra girdėję ir skaitę rašytojo H.Sienkiewicz trilogijoje „Tvanas“ aprašytą Jasną Gurą ir ten esantį stebuklais garsėjantį Juodosios Madonos paveikslą. Gražiausi įspūdžiai išliko skaitant apie savo tautiečių kovas ir žygdarbius ginant Tėvynę ir Tikėjimą. Štai kodėl seniai, kaip ir kiekvienas lenkas, svajojome pabūti vienuolyne, pasimelsti prie Juodosios Madonos ikonos, pagerbti visus tautiečius, žuvusius už tėvynę.
Po ilgos kelionės mūsų svajonės išsipildė – atvykome į Čenstakavą. Šventovė įspūdinga: auksu tviska altoriai, gausybė žmonių, eilės žmonių, laukiančių keliais apeiti aplink altorių, kur yra Juodosios Madonos paveikslas (Czarna Madonna Matka Boska Częstochowska). Juodoji Madona garbinama ne tik katalikų, bet ir stačiatikių, paveikslas yra laikomas stebuklingu. Šiuo metu tai vienas iš geriausiai atpažįstamų krikščionybės simbolių Lenkijoje, gausiai lankomas. Į Jasną Gurą kasmet atvyksta apie 4 milijonai piligrimų iš viso pasaulio. Vaikščiodami po šventovės teritoriją vandžiogaliečiai iš čia susirinkusių maldininkų sužinojo, kad vakare Marijos radijas transliuos XXV–osios piligriminės kelionės dalyvių maldas. Džiugu matyti tiek daug tikinčiųjų tautiečių - brolių ir seserų Kristuje. Tai teikia vilties ir skaidrina nuotaiką. Bažnyčioje,prie Dievo Motinos, uždegėme žvakeles - mūsų meilės ir pagarbos ženklą. Pasimeldėme, atsisveikinome su Čenstakavos Dievo Motinos ikona (Obraz Matki Bośkiej Częstochowskiej). Jau temstant atvykome į Zbuczyn, kur viešbutyje per televiziją žiūrėjome XXV- osios piligriminės kelionės transliaciją iš Jasna Guros. Už sienos skambėjo garsi muzika (viešbutyje vyko vestuvės), bet sieloje buvo ramu. Laimėjome dar vieną dieną – buvome susikaupę maldoje.
Ričardas Jankauskas