Mūsų krašte jau prieš daugelį amžių evangelijos žinia buvo paskelbta ir visą tą laiką ji buvo gerbiama, tradiciškai puoselėjama. Visas evangelizacijos kultūrinio paveldo pamatas yra persmelktas krikščioniškomis vertybėmis. Bet dabar gyvas tikėjimas nyksta.
Žlugus vienai ideologinei sistemai, vykstant socialiniams pasikeitimams, žmonės liko pasimetę, jau nebežino, kas gi yra tie tikri svarbūs dalykai jų gyvenime. Tai akivaizdžiai paliudija pokalbiai su „tikinčiaisiais“. Jie vienbalsiai tvirtina, kad dabar, jeigu neliktų televizijos, tai jie tikriausiai čia, kaime, mirtų iš nuobodulio.
Tad iš ryto kažką padirbę, po pietų visi sėda žiūrėti įvairių televizijos laidų iki pat vėlumos. Tiesa, prisipažįsta, kad šis žiūrėjimas atima daug laiko ir sveikatos. Po besaikio laidų žiūrėjimo susinervina ir sunkiai užmiega, reikia raminamųjų vaistų. Bet vis tiek teigia, kad tai vienintelė jų pramoga. Ir taip kasdien... Tai jau virto šių žmonių kasdienybe. Paklausti, ar dar kada nors paima rožinį į rankas (šis spalio mėnuo yra rožinio kalbėjimo mėnuo), maldaknygę ar kitą religinę knygą, kukliai nutyli – nepaima, nes tam pritrūksta noro ir laiko. Deja, tokia yra šiandieninio kaimo realybė, tokios tendencijos.
Vandžiogaliečiai supranta, kad reikia naujos evangelizacijos, naujo Gerosios Naujienos skelbimo. Todėl kviečiame visus į Lenkų biblioteką (Kėdainių g.26), kurioje, mūsų rėmėjų dėka, knygų lentynos pasipildė naujomis religinio turinio knygomis ir žurnalais, ir siūlome kartu skaityti, šviestis ir melstis. Tepadeda mums Dievas!
Ričardas Jankauskas