Nors dar tęsiasi spalis – Švč. Mergelės Marijos Rožančinės mėnuo, bet jau beveik esame Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse. Suprasdami šių artėjančių švenčių svarbą, pakviesti bendražygės, aktyvios visuomenininkės Zofijos Pilypienės, praeitą šeštadienį į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią rinkosi vandžiogaliečiai, taip pat Betygolskių ir Svolkenių giminių atstovai, kad šventosiose Mišiose prisimintų, pasimelstų ir pagerbtų anapilin išėjusius savo artimuosius. Reikėtų priminti, kad šios abi lenkų giminės mūsų krašte nuo senų laikų gerai žinomos ir gerbiamos. Vieną iš tų giminių atstovą šiltai prisimena ir aprašo Nobelio premijos laureatas poetas Česlovas Milošas savo romane „Isos slėnis“.
Po šventų mišių, kurias aukojo Vandžiogalos parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius, visi šv. Mišių dalyviai kartu su giesmininkais, dalyvavusiais šv.Mišių liturgijoje, aplankė ir pagerbė artimųjų kapus, esančius senajame šventoriuje bei naujose miestelio kapinėse. Sulyti lietaus ir sužvarbę nuo vėjo vandžiogaliečiai, Betygolskių ir Svolkenių giminės atstovai, nuvyko į „Domeikavos vilą“. Ten giesmininkų trio - Zigmas, Zina ir Juozas (jie taip pat yra ir liaudiškos muzikos kapelos „Laumena“ muzikantai) - susirinkusiems surengė maldos, muzikos ir poezijos puotą. Naujai skambėjo žinomos ir dar negirdėtos religinės giesmės,atliekamos įdomių ir originalių muzikantų. Visiems patiko dvasingi tekstai ir darnus balsų skambėjimas. Puikios melodijos susirinkusiems virpino širdis, ne vienam akyse sublizgo ašaros...
Prasminga ir reikalinga prisiminti ir melstis už mirusius savo artimuosius. Tas emocinis ryšys, prisiminimai, malda, muzika ir poezija nutiesia tiltus tarp gyvųjų ir mirusiųjų, taip mums suteikdami viltį ir gyvenimo prasmę.
Ričardas Jankauskas