Šias šventines dienas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios lenkų ir lietuvių kalbomis, minėti Visi Šventieji, melstasi už mirusius, lankyti kapai. Kaip ir kasmet, lankyti savo artimųjų kapų net keturiose parapijos kapinėse atvyko nemažai žmonių ir iš artimiausių miestų - Kauno, Kėdainių, Jonavos.

Vandžiogaliečius neramina tai, kad lankyti šventoriuje esančių garbingų šiam kraštui nusipelniusių žmonių kapų nebeatvažiuoja niekas, o dar neseniai kažkas iš šių giminių atstovų aplankydavo jų palaidojimo vietas.Kas žino, gal jau nusilpo sveikata, o gal iškeliavo pas Dievą... Palaikyti šias gražias katalikiškas tradicijas, aplankyti garbingų žmonių kapus pasiryžo Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai kartu su mokytoja.

Pasibaigus pamaldoms bažnyčioje, grupė mokinių ir mokytoja paprašė Vandžiogalos bažnyčios zakristijoną Ričardą Jankauską, kad jis papasakotų apie čia palaidotų žmonių gyvenimą ir nuopelnus. Visi užsidegę žvakes bažnyčioje pajudėjo šventoriaus link. Mokiniai susidomėję klausėsi pasakojimo. Žmonės, atvykę lankyti savo artimųjų kapų, taip pat prisijungė prie jaunimo akcijos ir įdėmiai klausėsi R.Jankausko kalbos. Kapuose sužibo žvakučių liepsnelės – atminties ir pagarbos ženklas. Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai panoro apžiūrėti ir senojoje varpinėje esančius varpus, nebijodami aukščio, kopė į varpinės viršų. Atvykę žmonės, matydami tokį jaunimo entuziazmą, irgi panoro apžiūrėti varpus. Vienas garbaus amžiaus vyras sunkiai bepaeidamas, bet matydamas jaunatvišką entuziazmą, surizikavo ir, smalsumo pagautas, kartu su jais užkopė į varpinės viršų. Čia zakristijonas visiems parodė varpus, papasakojo apie skambinimo jais tradicijas palydint mirusius į amžinybę.

Šios rudens dienos visus nuteikė pamąstymui apie amžinybę, žemiško gyvenimo trapumą, išėjusiųjų darbų atminimą. Išreikšdami pagarbą praeities kartoms, jauni žmonės mokosi suvokti gyvenimo prasmę.
|

Leonija Petrauskaitė