Maršas „Už Jūsų ir Mūsų laisvę“. Antroji diena: Vandžiogala
Sausio 21 dienos ankstų sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią rinkosi maršo „Už Jūsų ir Mūsų laisvę” dalyviai ir vietos gyventojai. 9 valandos ryto iškilmingas Šv. Mišias lenkų kalba už 1863 metų sukilimo dalyvius, žuvusius ir atgulusius Vandžiogalos žemėje ir tolimajame Sibire aukojo atvykę svečiai - kunigas hm. Dariusz Stańczyk, kunigas kan. Stanisław Chodźko - ir Vandžiogalos parapijos klebonas, kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius. Pamokslą pasakė kunigas hm. Dariusz Stańczyk. Šv. Mišių liturgijoje aktyviai dalyvavo ir giedojo Vilnijos harcerai.
Po Šv. Mišių maršo „Už Jūsų ir Mūsų laisvę” dalyviai bažnyčios šventoriuje lankė sukilėlių kapus. `
Aplankė Aleksandro Chmielevskio, kuris dalyvavo 1831 metų sukilime, kapą. Jis daug prisidėjo organizuojant 1863 metų sukilimą, tapo Kauno vaivada, buvo nuteistas ir ištremtas į Tomską, mirė Boreko dvarelyje, palaidotas Vandžiogalos šventoriuje.
Sustoję prie balto medinio kryžiaus, visi pagerbė sukilėlius - brolius iš Vilkevičių giminės. Metalinė lentelė ant kryžiaus byloja, kad vienas jų – Marcelinas, yra nužudytas Ibėnų kaime, kiti ištremti į Sibirą.
Su dideliu susidomėjimu jaunimas klausėsi pasakojimo prie Gorskių giminės kapų apie šią žymią lenkų aristokratų giminę, padovanojusią daug garsių ir nusipelniusių šios giminės atstovų, kurie pasižymėjo ir organizuojant 1863 metų sukilimą, taip pat mokslo, literatūros ir meno srityse. Prie Milošų giminės kapavietės maršo dalyviai sužinojo apie čia palaidotą aktyvų 1863 metų sukilimo dalyvį Arturą Milošą, kuris buvo čia, Kauno apskrityje, veikusio vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko adjutantas, daug prisidėjo slėpdamas jaunuolius nuo tarnybos carinėje armijoje. Visi nustebo, sužinoję, kad šioje senoje kapavietėje ilsisi dar vieno Milošų giminės atstovo, husaro, kito Arturo, kuris su Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus kariuomene 1605 metais kovėsi su švedais prie Kircholmo, palaikai.
Dar daug yra senajame šventoriuje šio krašto senųjų lenkų kapų, visų neišvardinsi, kurie tiesiogiai dalyvavo 1863 metų sukilime ir dar daugiau tų, kurie rėmė sukilėlius. Todėl už juos visus buvo sukalbėtos maldos ir uždegtos žvakės. Jaunimas turėjo galimybę prisiliesti ir prie istorinio Vandžiogalos varpo, kuris jau nuo 1721 metų kvietė šio krašto žmones į sukilimus ir kovas.
Maršo dalyviai džiaugėsi čia sužinoję daug svarbių istorinių faktų. Išsirikiavę aikštėje priešais bažnyčią, visi patraukė į paskutinę istorinės atminties stotelę – prie koplytstulpio Ibėnų kaimo tragedijai atminti, kai už 1863 metų sukilime aktyvų dalyvavimą kaimo gyventojai buvo žiauriai nubausti: Kauno gubernatorius Muravjovas atsiuntė kariuomenę, gyventojus ištrėmė į Sibirą, kaimą sudegino ir čia atkėlė sentikius iš Rusijos. Jaunimas prie koplytstulpio degė žvakes ir meldėsi. Pagerbę ano meto didvyrius, išsirikiavę poromis, pasitempę, skambant polonezo melodijai, polonezo šokio žingsneliu, su jaunatvišku patosu centrine Vandžiogalos gatve visi nužingsniavo Lenkų bibliotekos link. Čia prieš kelionę pasistiprinę, surengė puikią atsisveikinimo šventę su muzika, dainomis ir šokiais. Visi pažadėjo ir kitąmet atvykti į Vandžiogalą.
Už paramą organizuojant Vandžiogaloje gražią prasmingą istorinę šventę - 155-ąsias 1863m. sausio sukilimo metines „Už Jūsų ir Mūsų laisvę“ - vandžiogaliečiai nuoširdžiai dėkoja visiems šventės dalyviams, ypač mūsų bičiuliams kun. hm. Dariusz Stańczyk, mecenatui Artur Tchόrzewski, kunigui kan. Stanisław Chodźko. Dieve, atlygink jiems!
Ričardas Jankauskas
