Kad atpažintum Prisikėlimo ženklą, reikia tikėti. Prisikėlimas patvirtina tai, ką pats Kristus davė ir ko mokė. Mokyti jaunąją kartą ir savo pavyzdžiu tai liudyti - kiekvieno krikščionio šventa pareiga ir misija šioje žemėje. Šios misijos ėmėsi vandžiogaliečiai drauge su Lenkų kalbos mokyklėlės mokytoja Leonija Petrauskaite.
Ji jau Didįjį šeštadienį pakvietė savo mokinius į bažnyčią kartu švęsti Velyknakčio, dalyvauti sekmadienio ryto Rezurekcijos Šv.Mišiose ir iškilmingoje procesijoje. Išaiškėjo, kad beveik visi mokiniai Velyknakčio šventėje ir liturgijoje dalyvauja pirmą kartą. Gal todėl įdėmiai klausėsi ir noriai dalyvavo liturgijoje.
Nors Didžiojo Šeštadienio apeigos tęsėsi apie dvi valandas, mokiniai buvo kantrūs nuo pradžios iki pabaigos.
Sekmadienio rytą vėl į Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi tikintieji, o kartu su jais ir Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai, jų atėjo dar daugiau - pasiruošė švęsti Kristaus Prisikėlimą ir dalyvauti krikšto apeigose. Mat buvo krikštijami jų draugai, iš viso -5, tarp jų ir keli mokyklėlės moksleiviai. Labai džiaugiamės, kad mokytojos Leonijos Petrauskaitės iniciatyva duoda gerų vaisių: mokytoja stengiasi mokyti jaunimą ne tik lenkų kalbos, bet ir tikėjimo, asmeniniu pavyzdžiu patraukia savo mokinius eiti prie šventų sakramentų.
Šios Šventos Velykos išskirtinės ir labai džiaugsmingos. Viliamės, kad jaunimas patirtais Šv.Velykų rytą įspūdžiais pasidalys su savo tėvais, draugais ir stengsis į savo gyvenimą įsileisti Kristų. Apie tokį džiaugsmingą dalijimąsi būtent ir kalbėjo Kristus. Tik toks dalijimasis ir yra prasmingas gyvenimo su Dievu tęsinys.
Ričardas Jankauskas