Į pažintinę išvyką po mūsų ir kaimyninių apylinkių vietoves: Jagelavą, Skrynius, Černolesę, Milašiškius, Girelę, Barsukinę, Makaruvką ir kt., įvairiais istorijos tarpsniais priklaususias didikams grafams Korwin – Kossakowski, Zabiełło, bajorams Jagiełłowicz, Iszoro, Ginejko, Dowtort ir kt., šį kartą vandžiogaliečiai susiruošė su Lenkijos Ambasados Vilniuje konsulu Piotr Wdowiak ir Berlyno Humboldto universiteto doktorante Ines Steger.
... Kelias prieš pat Puščios mišką suka į kairę ir už kelių kilometrų įvažiuojame į Skrynių kaimą.Namų čia jau likę nedaug – dešimt. Vėliau sužinojome, kad visi kaimo gyventojai čia moka ir senu įpročiu vis dar šneka lenkiškai... Svetingai mus pasitiko vienos iš sodybų šeimininkai Janina ir Rimas Židanavičiai su vaikaite Emilija. Karštą dieną susėdę kaštonų pavėsyje prie vaišių stalo, klausėmės prisiminimų, pasakojimų apie čia nuo seno gyvenusius jų tėvus, senuosius kaimo gyventojus ir šių dienų aktualijas.
Kitos sodybos šeimininkė Jadvyga Dainienė nustebino prabildama puikia lenkų kalba. Kažkas paklausė, ar ne iš Lenkijos čia bus atvykusi. Prisipažino, kad namuose visą laiką kalbėjo lenkiškai, kad teko tarnauti Boreko dvare pas ponią Chmeliewską, o ten visi kalbėjo lenkiškai. Dar parodė ir papasakojo mums apie kelis čia buvusius bajorkiemius ir Girelės laukuose stūksantį didžiulį ąžuolą, žymintį vietą, kur buvo Iszorų dvaras. Užsukome ir į Janinos Paulavičienės kiemą. Čia sutikome atvažiavusius iš miesto jos vaikus padėti nudirbti ūkio darbus. Motina džiaugėsi, kad vaikai geri ,padeda ūkyje, visi moka lenkiškai ir gerbdami tėvų tradicijas kalba gimtąja kalba.
Jagelavoje apžiūrėjome seną bajorkiemį, deja, jau negyvenamą ir labai apleistą: kurio pastatai jau bebaigią sugriūti. O akivaizdu - kažkada buvo didelė graži dvarvietė.
Puikonyse, netoli tos vietos, kur dar prieš karą stovėjo didelis dvaras, buvo bajoro Willamowicz valdos. Užėjome pas Genę Andziulevičienę, kuri mus šiltai sutiko, džiaugėsi garbingais svečiais ir daug papasakojo apie šios vietovės praeitį. Boniškiuose sutikome Mykolą Paurą, kuris rūpinosi rugiapjūtės reikalais- šįmet Mykolo tėvų paveldėtoje žemėje geras derlius. Jo tėvai nuo seno ūkininkavo šiame krašte, garsėjo kaip religingi, tradicijų besilaikantys garbingi, dori žmonės. Boniškių parduotuvės vedėja Roma Radzevičienė, sužinojusi apie mūsų išvyką ir joje dalyvaujančius svečius, maloniai mus pavaišino šaltu alumi, nes diena tikrai labai karšta.
Laikas negailestingai užkloja vietovių istorinę praeitį, todėl visi išvykos dalyviai sutiko su mintimi, kad reikia skubėti ir toliau pažinti mūsų vietoves , nes kasdien pažįstančių vis mažėja ...
Ričardas Jankauskas Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas