„...noriu padėkoti, paaukoti votui, - šeštadienio rytą į Šv. Mišias Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje atvykusi, su jauduliu balse kalbėjo Kauno miesto gyventoja, medikė Regina Arieškienė. – Sunkiai sirgau. Visi medicininiai tyrimai buvo blogi, gyvenimo prognozė – prasta. Buvau beprarandanti viltį pasveikti. Su ašaromis akyse meldžiausi, prašydama sveikatos prie stebuklais ir malonėmis garsėjančio Nukryžiuotojo Vandžiogalos bažnyčioje, ir įvyko stebuklas – pasveikau. Sveikata sugrįžo ir visi medicininiai tyrimai dabar yra geri.“
Tai dar vienas liudijimas, kada žmonės, prašydami sveikatos, eina keliais aplink Didįjį altorių, meldžiasi į jame esantį nuo seno stebuklais ir malonėmis garsėjantį Vandžiogalos Nukryžiuotąjį, ją atgauna. Džiugu ir gera girdėti tokį liudijimą ir padėką už išgijimą, nes, ko gero, ne visi gavę iš Dievo malonių, grįžta Jam padėkoti.
Reiktų prisiminti Šventąjį Raštą Šv. Luko evangeliją 17, 11-19: „Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. Įeinant į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstume ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!” Pažvelgęs į juos Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko. Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė ant žemės Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“ Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave.“
Ričardas Jankauskas
