Birželio 5-osios rytas Vandžiogaloje buvo ypatingas. Miestelį iš sąstingio ir snaudulio pažadino pučiamųjų orkestrų maršai, patrankų šūviai. Aikštėje rinkosi svečiai iš kaimyninės Lenkijos, iš Vilniaus krašto, iš Kauno, Kėdainių, Jonavos…Vandžiogala jau pradėjo minėti Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) jubiliejinius metus! Juk Lietuvos Respublikos seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2011 metais sueina 100 metų nuo poeto Česlovo Milošo gimimo, kad poeto jubiliejus yra įtrauktas į UNESCO minimų datų sąrašą, bei siekdamas suaktyvinti kultūrinį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, nutarė paskelbti 2011 metus Česlovo Milošo metais.
Jaunimo pučiamųjų orkestrai iš Lenkijos Wasilków ir Ciechanowiec miestų, riteriai iš Staszów, chorai, ansambliai, kapelos, visi garbingi svečiai, vandžiogaliečiai, lydimi nuotaikingų maršų melodijų, patraukė prie šventoriuje esančios Milošų giminės kapavietės.
Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas parodė visiems dar spaustuvės dažais kvepiantį kalendorių „Czesław Miłosz 1911-2011.Vandžiogala-čia prasidėjo...“ Pristatydamas kalendorių, skirtą poeto, eseisto, publicisto 100-osioms metinėms pažymėti, Ričardas Jankauskas pasakojo apie šios garsios giminės šaknis, kylančias iš Vandžiogalos ir jos apylinkių: Užumiškių, Labūnavos, Serbinų. Jis prisiminė susitikimus su a.a. Česlovu Milošu ir jo broliu, žurnalistu, režisieriumi Andžejumi Milošu. Tai buvo nuoširdūs, šviesūs, įsimintini susitikimai. Žodį tarė ir garbingas svečias, Č.Milošo draugas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algirdas Avižienius. Profesorius pasakojo apie poetą, kaip apie kolegą, su kuriuo 20 metų kartu dirbo Kalifornijos universitete, kaip apie nuoširdų draugą, su kuriuo diskutuodavo įvairiomis temomis, prisiminė jų sugrįžimą į Lietuvą - šalį, kurioje gimė. Visiems buvo įdomu sužinoti apie pasaulinio garso rašytojo Č.Milošo giminės šaknis. Susidomėjimą sukėlė ir jubiliejinei sukakčiai skirtas kalendorius, įamžinęs svarbiausias vietas, susijusias su šio žmogaus protėviais
Vėl nuaidėjo orkestrų atliekamos melodijos. Visi išsirikiavo ir darnia eisena miestelio gatvėmis patraukė į Vandžiogalos kultūros centrą. Žmonių nuotaika šventinė. Aikštėje priešais kultūros centrą pasirodė riteriai. Jie pademonstravo kaip moka kovoti, kaip geba šaudyti iš patrankų. Džiaugsmo buvo visiems, tiek mažiems, tiek dideliems.
Šventės organizatoriai Lietuvos lenkų sąjungos Kėdainių skyriaus „Lauda“ pirmininkė p. Irena Duchovska ir Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas p. Ričardas Jankauskas visus svečius ir vandžiogaliečius pakvietė į salę, kur prasidėjo koncertas. Į sceną žygiavo jaunimo pučiamųjų orkestrai iš Wasilków ir Ciechanowiec, juos keitė choras „Ojczyzna“ iš Węgorzewo. Žiūrovai negailėjo aplodismentų. Toliau scenoje skambėjo ansamblių „Ancyjas“ ir „Wigryna“ iš Suwałk, „Tumielanka“ iš Visagino dainos. Dainą keitė šokis, šokį daina. Pasirodė „Wiarusy“ iš Starachowic, „Ale Babki“ iš Nemėžio, „Issa“ iš Kėdainių, riteriai iš Staszow. Skambėjo dainos, eilės. Atlikėjams – nuoširdžiausi aplodismentai, gėlės, padėkos, dovanos...
Šventė baigėsi, bet Česlovo Milošo metai tik prasideda. Tad iki susitikimo kitais metais!