Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 22 dieną, pakviesti Šalčininkų rajono mero Zdzislav Palevič, kaip kasmet, jau aštuntą kartą rugsėjui įpusėjus septynių vandžiogaliečių grupė nuvyko į Šalčininkus, į Derliaus šventę. Ši ypatinga graži tradicinė šventė- renginys visus vilioja savo įvairiataute ir įvairialype kultūrine menine programa, pramogomis ir, žinoma, įvairiausiais skanėstais, kurių čia visada būna daug.
Šalčininkų rajonas labai europietiškas, daugiakalbis, tokios tautų įvairovės ir daugiakultūriškumo nėra daugiau niekur Lietuvoje. Todėl visiškai suprantama, kad ir Derliaus šventė čia labai turtinga, linksma, gausi.

Pakviesti Šalčininkų rajono mero Zdzislav Palevič, vandžiogaliečiai rugsėjo 21 dienos, šeštadienio, popietę nuvyko į iškilmingą Eišiškių verslo ir laisvalaikio centro atidarymą. Naujasis kultūros, laisvalaikio ir verslo centras – tai buvusios senos, dar sovietmečiu statytos mokyklos pastato pertvarkymo ir renovacijos projektas. Realizavę šį projektą, eišiškiečiai turės erdvę laisvalaikio praleidimui ir galimybes verslo plėtrai. Pastate yra didelė renginių salė, šiuolaikinė biblioteka, muziejus ir ekspozicijų patalpos, erdvės jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms, visuomeninėms organizacijoms. Siekiant sudaryti palankias sąlygas smulkaus verslo plėtrai, čia suprojektuotos patalpos verslumo skatinimui.

Šeštadienį, rugsėjo 14 dienos popietę, vandžiogaliečiai aplankė jaukų ir spalvingą Trakų rajono miestelį – Rūdiškes. Čia įvyko XXVIII-asis Trakų žemės Lenkų kultūros festivalis „Dźwięcz, Polska Pieśni!” ir derliaus šventė. Šventę organizavo Trakų rajono Lenkų sąjungos skyrius ir jo pirmininkas, Seimo narys, Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkievičius.
Rūdiškių Šv. Jėzaus širdies bažnyčioje Kryžiaus Išaukštinimo šventėje buvo aukojamos Šv. Mišios. Po jų šventės dalyvių eisena patraukė miestelio gatvėmis iki kultūros centro, kur aikštėje vyko šventinė ceremonija.

Paskutinį kartą vidaus apdailos darbai Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo atlikti 1967 metais. Prabėgo daugiau nei pusė amžiaus. Tai tikrai nemažas laiko tarpas. Per tą laiką bažnyčios lubose daugelyje vietų nuo drėgmės nukrito apdailos tinkas. Sienose jis suaižėjo ir aptrupėjo. Visos bažnyčios lubos ir sienos pajuodusios nuo dulkių, dažai atsisluoksniavę ir išbyrėję. Nuo laiko naštos bažnyčios vidus tapo niūrus ir tamsus.

Jau antra savaitė tęsiasi Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios vidaus apdailos darbai, pastatyti pastoliai.

Jau keletą dešimtmečių Vandžiogalos lenkus ir Kėdainių miesto bei rajono kultūros ir meno darbuotojus sieja gražūs kūrybiniai bendradarbiavimo ryšiai, todėl esame visada kviečiami į įvairius renginius ir šventes, vykstančias Kėdainių mieste ir rajone. Ir praeitą rugsėjo 6 dienos popietę vandžiogaliečiai mielai vyko į Kėdainių miesto šventės „Kėdainiai 647“ atidarymą.
Šventė prasidėjo pirmaisiais istorijos ir kultūros festivalio „Radviliada 2019“ akordais. Po istorinių diskusijų apie Biržų ir Dubingių Radvilas, vykusių daugiakultūriniame centre, festivalis persikėlė į Evangelikų reformatų bažnyčią, kur buvo parodytas interaktyvus muzikinis spektaklis „Šv. Genezijaus trupės kelionės po Europą“, vertęs susirinkusius linksmai kvatotis.

Rugsėjo 5 dienos popietę į Vandžiogalą atvyko grupė kelionių mėgėjų, keliaujančių iš Lenkijos į Lietuvą su tikslu aplankyti Kauną, Trakus, Vilnių. Kelionės maršrutą pakoregavo ir turistus į Vandžiogalą nukreipė elektronikos inžinierius, gyvenantis Lenkijos Pamario mieste Gdynėje, Tadeusz Werner.
Su Tadeusz Werner esame pažįstami jau 20 metų, palaikom gražius ryšius. Dar 1999 metais jis iš Lenkijos į Vandžiogalą buvo atvykęs su savo seserimi Beata ir motina Irena Gorska - Werner, kuri prieš 14 metų paliko šį pasaulį. Šios kilmingos ir žinomos giminės šaknys mūsų vietovėje siekia XVII amžių.

Šią savaitę buvo pakeisti visi ilgą amžių, daugiau nei 100 metų, atitarnavę Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios langai.
Juos dar 1913 metais savo rankomis sumeistravo Vandžiogalos parapijoje tarnavęs kunigas klebonas Kazimieras Mockus. Pasirodo, kunigas Kazimieras buvo darbštus ir nagingas stalius, jo padaryti langai tarnavo ilgą amžių. Dėl prasto buvusio bažnyčios stogo ir visiškai supuvusių vandens nuvedimo latakų vanduo patekdavo ant medinių bažnyčios sienų ir langų, todėl metams bėgant jie drėko ir puvo. Daugiausia nukentėjo langai, buvę vakarinėje bažnyčios pusėje, todėl reikėjo nedelsiant juos keisti.