Spalio 24 dieną Raudondvaryje Kauno arkivyskupijos II dekanato Caritas šventė savo gyvavimo 30 metų jubiliejų. Į jubiliejines iškilmes atvyko ir penkių asmenų Vandžiogalos parapijos karitiečių savanorių grupė.

Iškilmės prasidėjo Šv. Mišiomis Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje. Jas aukojo jo eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius drauge su II dekanato kunigais. Pasibaigus Šv. Mišioms bažnyčioje, šventė persikėlė į Raudondvario dvaro Baltąją salę, kur karitiečiai ir rajono savivaldybės vadovai pasveikino Kauno arkivyskupijos vyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių Popiežiaus suteikto kardinolo titulo proga.

Garbus amžius, 94-eri metai,- ne kliūtis vandžiogaliečiui lenkui, karo veteranui Stanislovui Vaškevičiui aktyviai ir produktyviai darbuotis.
Stanislovą radome savo kieme grėbiantį rudeninius lapus. Jis pasigyrė, kad vakar esant tokiam geram orui nušienavo ir pievą. Sodybos šeimininkas mus nuvedė į svirną, kuriame vyrauja kareiviška tvarka: lentynose išdėlioti obuoliai, išrikiuoti emaliuoti puodai su paraugtais agurkais, kopūstais, aruode supiltos didelės gražios bulvės, ypatingos formos dideli raudoni burokai. Visą šį derlių, visas šias gėrybes pats per vasarą užaugino savo darže ir sode.

Kiekvieną rudenį Marijampolės Rotary klubo nariai vyksta į organizuojamas įdomias pažintines keliones ir ekskursijas po Lietuvą ir kaimynines šalis. Spalio 13 dieną, sekmadienį, drauge su VDU istoriku, PMDF Česlovo Milošo centro vadovu dr. Rūsčiu Kamuntavičiumi Marijampolės Rotary klubo nariai keliavo po vidurio Lietuvą – Kėdainius, Apytalaukį, Šateinius, Šventybrastį, lankė Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtąsias vietas. Į pavakarę pažintinės ekskursijos dalyviai atvyko į galutinį kelionės tašką – Vandžiogalą. Čia juos senajame bažnyčios šventoriuje pasitiko vandžiogaliečiai lenkai.

Didelę dalį savo laisvalaikio vandžiogaliečiai, lenkai savanoriai, skiria mūsų bažnyčiai, joje vykstantiems remonto darbams. Ir šį šeštadienį, atsisakę kultūrinio renginio, jie ėmėsi kruopšaus ir atsakingo darbo – valė seną, didingą, masyviais rėmais Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės paveikslą. Bevalant dulkes, kitoje paveikslo pusėje išryškėjo ant medinių lentų juodais dažais užrašytas lenkiškas užrašas. Jis bylojo, kad tai yra Zofijos, Vladislovo ir Boleslovo Gorskių iš Kazimieravos dovana, datuota 1929 m. kovo mėn. (Ofiara od Zofii, Władysława i Bolesława Gorskich z Kazimierowa w marcu 1929 roku). Šis Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės paveikslas – tai padėkos ženklas – votas Vandžiogalos Nukryžiuotajam, nuo amžių garsėjančiam savo stebuklais ir malonėmis.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje senajame Vandžiogalos šventoriuje susitikome su tautiečių Martusevičių (Martusewiczόw) šeima iš Lenkijos. Mečislovas Martusevičius (Mieczysław Martusewicz) - mūsų žemietis. Jo tėvai, lenkai ūkininkai, turėjo nemažą ūkį ir žemės, ūkininkavo Vandžiogalos parapijoje Preišiogalos kaime. Čia 1936 metais lapkričio 26 dieną gimė Mečislovas, tais pačiais metais gruodžio 6 dieną buvo pakrikštytas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje. 1949 metais, kovo 25 dieną, 5 valandą ryto, NKVD areštavo ir ištrėmė šeimą į Sibirą, kur tremtyje buvo iki 1956 metų.

Ištisus du mėnesius, kiekvieną sekmadienį, nuo ankstaus ryto bažnyčios šventoriuje Vandžiogalos lenkai savanoriai vykdė labdaros akciją „Dalinkimės – ištieskime pagalbos ranką“.

Sekmadienio rytais, prieš pamaldas, į bažnyčią atėję žmonės galėjo pasirinkti sau, savo artimiesiems, vaikams drabužių, žaislų, avalynės. Atėjo ir tokie miestelio gyventojai, kurie rečiau lankosi bažnyčioje. Beieškodami sau tinkamų daiktų, turėjo progą išgirsti aukojamų Šv. Mišių metu ir Dievo žodį, sklindantį pro garsiakalbį. Iš tolimesnių parapijos vietovių atvykę į bažnyčią žmonės prašė šios labdaros akcijos organizatorių, vandžiogaliečių lenkų savanorių, kad jie iš tos gėrybių gausos parinktų jiems reikalingų daiktų.

Dideli vidaus atnaujinimo darbai tęsiasi Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje: valomos, dažomos lubos ir sienos. Nuo sienų nukabinti 14 Kryžiaus kelio stočių paveikslų. Jie paskutinį kartą buvo nukabinti daugiau nei prieš pusę amžiaus. Per šį ilgą laiką sukaupė didelį dulkių ir kitų nešvarumų ,,kraitį“, aplūžo ir suskilo paveikslų rėmai ir juos puošiantys mediniai ornamentai. Tokios būklės ir išvaizdos Kryžiaus stočių paveikslų ant naujai dažytų baltų sienų, suprantama, kabinti negalima, bet niekas kruopštaus ir atsakingo darbo imtis nepanoro. Nerandant išeities iš šios delikačios situacijos, laikui negailestingai spaudžiant, šio nelengvo, kruopštaus ir atsakingo darbo ėmėsi Vandžiogalos karitiečiai, lenkai savanoriai.

Rugsėjo 28 dieną, šeštadienį, Kaune įvyko Lietuvos Carito 30-mečio jubiliejinė padėkos šventė. Į Carito 30-mečio šventę buvo pakviesti Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos karitiečiai – lenkai savanoriai, kurie jau nebe vieną dešimtmetį uoliai, neatlyginamai, su ugnele darbuojasi padėdami ir dalindamiesi su vargstančiais ne tik materialinėmis, bet ir dvasinėmis gėrybėmis.

Šventė prasidėjo padėkos Šv.Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje. Šv. Mišių liturgijai vadovavo Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas, jam talkino į šventę atvykę ir kiti ganytojai – Lietuvos vyskupai.

Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 22 dieną, pakviesti Šalčininkų rajono mero Zdzislav Palevič, kaip kasmet, jau aštuntą kartą rugsėjui įpusėjus septynių vandžiogaliečių grupė nuvyko į Šalčininkus, į Derliaus šventę. Ši ypatinga graži tradicinė šventė- renginys visus vilioja savo įvairiataute ir įvairialype kultūrine menine programa, pramogomis ir, žinoma, įvairiausiais skanėstais, kurių čia visada būna daug.
Šalčininkų rajonas labai europietiškas, daugiakalbis, tokios tautų įvairovės ir daugiakultūriškumo nėra daugiau niekur Lietuvoje. Todėl visiškai suprantama, kad ir Derliaus šventė čia labai turtinga, linksma, gausi.