Daugumai žmonių ateina laikas, kai jie pradeda ieškoti savo šaknų, bando piešti savo giminės geneologinį medį, kad galėtų geriau suvokti savo protėvių reikšmę. Renkant žinias, bandant atkurti giminės istoriją, labai svarbu ne tik atskirų asmenų, protėvių tiesioginės linijos, bet ir giminės geografinio, ekonominio, socialinio, religinio ir tautinio aspekto atskleidimas. Ne visada tai surasti pavyksta. Bet, jei pavyksta, sužinoję savo kilmę, tapatybę, giminės statusą, aplankę ir pamatę vietas, kur protėviai nuo amžių gyveno, viso to ieškantys patiria euforiją.

Rugpjūčio 16 d., po Žolinės atlaidų, Vandžiogalos bažnyčios šventoriuje vėl susitikome su mūsų svečiais iš Vokietijos - Zbignievu ir Angelika Vilkevičiais. Zbignievas Vilkevičius –1863 metų sukilimo dalyvio Vladislovo Vilkevičiaus, gimusio ir gyvenusio iki sukilimo mūsų parapijoje Ibėnų kaime, proanūkis. Vladislovas Vilkevičius po Sibiro tremties apsigyveno Podlasia (Lenkija), ten mirė ir palaidotas šventoriuje Wyrozęby.

Dievo Apvaizdos, stoties „Radio Wilna“, interneto dėka prieš metus Zbignievas Vilkevičius susipažino su teisininku, istoriku, dirbančiu Literatūros  institute prie Lenkijos Mokslų akademijos Varšuvoje, geru vandžiogaliečių bičiuliu, dr. Bogusławu Niemirka.

Vandžiogaliečiai, Lenkų kalbos mokyklėlės moksleiviai, visą šią vasarą nebuvo nutolę nuo Lenkų bibliotekos – su malonumu čia dažnai lankydavosi, dalyvaudavo čia organizuojamuose renginiuose ir net buvo nusiteikę mokytis – lankyti pamokas atostogų metu... Jie turi motyvaciją ir toliau nori lankyti Lenkų kalbos mokyklėlę.

Artėjanti rugsėjo pirmoji kelia naujus uždavinius: kad mokymasis būtų patrauklus, reikia atsinaujinti ir kūrybingai pasiruošti naujiems mokslo metams. Lenkų kalbos mokyklėlė, veikianti prie Lenkų bibliotekos (Kėdainių g.26) Vandžiogaloje, ruošiasi svetingai sutikti visus, norinčius čia mokytis.

Pilietiškai aktyvūs Vandžiogalos parapijos lenkų karitiečiai, savanoriai puikiai suvokdami, jog ne kas kitas, o jie patys yra savo senosios šventovės šeimininkai, toliau ją puoselėja ir visada rūpinasi jos paruošimu didžiosioms šventėms.

Dvi savaites jie ruošėsi didiesiems Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo, Žolinės, atlaidams Vandžiogaloje. O darbų buvo daug. Nuo altorių buvo valomos dulkės, valomi kilimai, plaunamos grindys ir bažnytiniai rūbai. Nemažai laiko užtruko ruošiant Šv. Rašto skaitoves Lenkų kalbos mokyklėlės mokines Dianą ir Karoliną.

2018 metų liepos 2 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus monsinjorą dr. Algirdą Jurevičių paskyrė Kauno arkivyskupijos augziliaru ir suteikė jam Materianos vyskupo titulą.

Šventinės iškilmės įvyko rugpjūčio 19 dieną 15 valandą Kauno arkikatedroje. Švenčiant iškilmingą Eucharistiją, gausiai susirinkusios bendruomenės akivaizdoje vyskupu buvo įšventintas teologijos daktaras Algirdas Jurevičius.
„Išgyvename gražų, džiaugsmingą įvykį. Jis rodo, jog Dievas neapleidžia. Jis kaskart išsirenka ir siunčia tuos, kurie tęstų apaštalų darbus“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, šį džiaugsmingą sekmadienį sveikindamas brolius vyskupus, šventinamąjį vyskupą nominatą Algirdą, visus susirinkusius arkikatedroje ir kviesdamas į bendrą maldą.

Trečiadienį, rugpjūčio 15-ąją, Vandžiogaloje vėl bandėme suvokti Žolinės prasmę. Suvokti ir pasidžiaugti švente, primenančia, kad gali savo ir kitų gyvenimą pasipuošti dėkodamas Dievui už gausą gamtoje. Ir ne tik.

Labai džiugu, kad yra žmonių, buriančių, jungiančių ir šviečiančių. Šalia jų kiekvienas drąsesnis, draugiškesnis, jautresnis. Atviriau gręžiasi į kitą žmogų, Dangų ir Dievą. Apie tokį žmogų Ričardą Jankauską tikrai daug esame girdėję. Ypač akivaizdi jo veikla bažnyčios klausimais. Ne veltui vis prisimename bene rimčiausią šios veiklos įvertinimą – apdovanojimą Šiluvos Dievo Motinos medaliu.

Po maldų ir iškilmingo Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo šventė nesibaigia. Žolinės - gražus laikas tautiečiams ir svečiams susitikti, pabendrauti, pasidalyti įspūdžiais, kartu pasilinksminti. Vandžiogaliečiai kasmet rengia tautiečių šventinį susitikimą: planuoja pokalbius, ruošia šventinę programą ir vaišes. Taip palaiko senąsias, atėjusias iš amžių glūdumos tradicijas, kurios byloja, kad per Žolinę negalima likti vieniems,- gyvenimas bus skurdus. Norėdami būti bendruomeniški katalikai, organizuojame tradicinį susitikimą.

Šiais metais šventėme Stankūnų kaime „Banginio“ sodyboje. Į sodybą atvykstančius svečius linksmai pasitiko Vandžiogalos Lenkų bibliotekos kapela.