Motina Teresė yra pasakiusi: ,,Meilės darbai visuomet yra džiaugsmo darbai. Nebūtina ieškoti laimės: jei mylime kitus, ją gausime. Tai – Dievo dovana.” Tokių Dievo siųstų žmonių, jų dovanų sulaukia ir Vandžiogalos lenkai. Juos šią savaitę pasiekė šventinis siuntinys iš Lenkijos Krokuvos miesto. Siuntinyje tarp įvairių dovanų ir atvirukas su tokiais žodžiais: „Iš visos širdies dėkojame už lenkiškumo puoselėjimą, už Jūsų rūpestį bažnyčia ir katalikų tikėjimu. Tegul Viešpats Jus globoja, laimina, sergėja ir teikia visų reikalingų malonių. Esame giliai sujaudinti Jūsų nuveiktų darbų saugojant ir puoselėjant istorinę Vandžiogalos lenkų atmintį. Tegul ši mūsų dovana, kaip lašas Jūsų reikalų jūroje, bus kažkam naudingas“.

Lapkričio vėjai nuplėšė paskutinius medžių lapus senajame Vandžiogalos šventoriuje. Nemaža jų dalis nukrito ant naujo Švč. Trejybės bažnyčios stogo šlaitų. Nuplauti rudeninio lietaus, jie gausiai nugulė stogo lietaus nutekėjimo sistemoje - latakuose ir lietvamzdžiuose.
Vandžiogaliečiai lenkai, turėdami karčios patirties su senaisiais šventoriaus medžiais, jų lapais, prakiurusiu senuoju bažnyčios stogu ir kitomis su tuo susijusiomis bėdomis, ėmėsi prevencinio darbo. Jie šiomis dienomis inicijavo bažnyčios stogo latakų ir lietvamzdžių valymą.

Kartais laikas pareikalauja iš žmonių išskirtinio požiūrio, kitokios veiklos. Šiais visuotinės pandemijos ir karantino metais vandžiogaliečiai lenkai tradicinį istorinės atminties maršą Liaudos krašte pradėjo spalio mėnesio pabaigoje. Jis prasidėjo maldomis ir 1831 metų, 1863 metų sukilimų apleistų dalyvių, lenkų legionierių, POW organizacijos narių, taip pat nužudytų NKVD, lenkų patriotų kapų tvarkymu, paminklų atnaujinimu.
Mirgėjo uždegtos žvakės, plaikstėsi vėjyje gėlės ne tik ketveriose Vandžiogalos krašto kapinėse, bet ir Kėdainių bei Jonavos rajono amžinojo poilsio vietose. Lenkų kovų ir atminties vietų Liaudos krašte yra tikrai daug, deja, jos visos yra užmirštos, apleistos, netvarkomos ir niekieno nelankomos.

Visų šventųjų šventė
Lapkričio 1 d. (sekmadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba
Vėlinės
Lapkričio 2 d. (pirmadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
                                        10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba

Įpusėjus spaliui vandžiogaliečiai lenkai tradiciškai pradeda tvarkyti savo tautiečių amžinojo poilsio vietą – kapus senajame šventoriuje. Ruošdamiesi Visų šventųjų ir Vėlinių šventėms jie skuba nugrėbti lapus, nurinkti nuo kapų nuvytusias gėles.
Senasis šventorius sparčiai keičiasi: daugėja kapų, dengiamų paminklinėmis plokštėmis. Akį rėžia iš senovinių paminklų naikinami lenkiški užrašai ( keičiami lietuviškais). Susidaro įspūdis, kad, iškraipius pavardžių autentiškumą, atimama čia palaidotų protėvių tapatybė. Džiugu, kad yra ir priešingai: kai kur dedamos naujos paminklinės plokštės su krikščioniškais simboliais, epitafijomis, užrašai paliekami autentiški (lenkų kalba), paliekami ir senieji kryžiai.

Praeitą savaitę Vandžiogalos Lenkų biblioteką pasiekė mėnraštis - mokslo populiarinimo žurnalas „Wiedza i życie“ („Žinios ir gyvenimas“). Žurnale pasakojama apie geografiją, gamtą, biologiją, skirtingas kultūras, istoriją, mediciną, naujausius mokslo atradimus ir technologijas. Jame išskirtiniai reportažai su vaizdingomis iliustracijomis. Mus taip pat pasiekė ir žurnalo numerį lydintis prenumeratos raštas, liudijantis, kad „Wiedza i życie“ Vandžiogalos Lenkų bibliotekai yra užsakytas metams. Jį užsakė Vroclavo universiteto H. Teisseyre vardo Geologijos muziejaus vadovas dr. Paweł Raczyński, kuris su dukra Aleksandra viešėjo Vandžiogaloje rugpjūčio mėnesį.

Atsigręžti į praeitį skatina ne tik greitai bėgantis laikas, bet ir bandymas suvokti, pasitikrinti savo santykį su praeities kultūra, palikimu. Vis daugiau tikros istorijos ieškančių keliautojų atranda Vandžiogalą. Tai padaryti jiems padeda „Jazz Travel – Litaura” kelionių organizatorius ir istorijos mokslų daktaras LDK instituto direktorius doc. Rūstis Kamuntavičius. Vandžiogalos kraštas nuo seno didžiuojasi gyventojų tautine įvairove, domisi čia vykusiais istoriniais įvykiais. Deja, laikas beveik sunaikino nuo amžių čia gyvenusias tautines mažumas, jų kultūrą, paveldą, didelį žmogišką indėlį į šio krašto vystymąsi. Vandžiogaliečiai lenkai nuo vaikystės yra geriausi liudininkai, įvairių įvykių šio krašto žinovai.

                                     Už krikščioniškąsias vertybes!
                                     Už tradicinės šeimos vertybes!
                                     Už socialinį teisingumą!                            
                                     Už sąžiningą politiką!

          LIETUVOS LENKŲ RINKIMŲ AKCIJA – KRIKŠČIONIŠKŲ ŠEIMŲ SĄJUNGA

                                                       SĄRAŠO NR. 8

Vienmandatėje Šilainių rinkimų apygardoje Nr.14 – Leonija Petrauskaitė

Vienmandatėje Savanorių rinkimų apygardoje Nr.16 – Zofija Pilypienė

Vienmandatėje Raudondvario rinkimų apygardoje Nr.65 – Ričardas Jankauskas

Šią savaitę su darbo vizitu Vandžiogaloje lankėsi mūsų bičiulis iš Varšuvos, intelektualas, istorikas, humanitaras, keliautojas, fotografas ir publicistas dr. Jan Skłodowski.
Daktaras Jan Skłodowski yra knygos „Cmentarze na Żmudzi – polskie ślady przeszłości Obojga Narodów“ („Žemaičių kapinės – lenkiški pėdsakai Abiejų Tautų istorijoje“) autorius. Jis toliau tęsia savo misiją ieškodamas ir registruodamas lenkų kapavietes istorinio senosios Liaudos krašto kapinėse. Keletui dienų apsistojęs Lenkų bibliotekoje Vandžiogaloje, mūsų bičiulis iš Varšuvos vandžiogaliečiams lenkams suteikė išskirtinę galimybę susipažinti su jo naujausiais atradimais, taip pat su darbais įamžinant istorinį Abiejų Tautų respublikos paveldą ir palikimą Lietuvoje ir Lenkijoje.