Kitos dienos rytą, papusryčiavę, susikrovę daiktus, palikome Zbuczyn ir tęsėme kelionę per Rytų Lenkiją. (Čia netoliese jau ir siena su Baltarusija). Pravažiavome daug miestelių, kuriuose matėme ir katalikų bažnyčių, ir provoslavų cerkvių. Džiaugėmės gražiais, naujais arba suremontuotais namais, spalvotais jų stogais. Smagu, kad senų šiferio (asbesto) stogų jau nėra, kad namų aplinka labai tvarkinga, gražiai aptverta, akį džiugina daugybė gėlių. Beje, pravažiavome ir tamsią, klastingą Bugo upę. Mat vykome į Koden aplankyti Šv. Onos katalikų bazilikos, Koden Dievo Motinos Palenkės (Podlasie) Karalienės sanktuariumo. Bažnyčia ilgus metus tarnavo kaip ir Koden šakos Sapiegų giminės mauzoliejus. XVII amžiaus pradžioje ją pastatė miesto valdytojas Mikalojus Sapiega specialiai Koden Madonos paveikslui garbinti ir jį saugoti.

Visą savaitę vandžiogaliečiai gero bičiulio mecenato Artur Tchórzewski dėka galėjo pamatyti ir susipažinti su didele rytinės Lenkijos dalimi. Nuvažiuota tūkstančiai kilometrų, aplankyta daug žymių ir įdomių vietų....

Kelionę pradėjome nuo istorinio Lenkijos regiono – Palenkės (Podlasie). Pagrindinė Palenkės (Podlasie) vaivadijos ypatybė – laukinė gamta. Valstybė saugo jos plotus. Išskirtinis vaivadijos pasididžiavimas ir turtas – laukinė Bialovežo giria, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai vienintelė išlikusi pirmykštė giria senajame kontinente, kur laisvėje dar tebegyvena stumbrai. Vandžiogaliečiai, atvykę į Bialovežo nacionalinį parką Palenkės vaivadijoje, pasienyje su Baltarusija, galėjo gėrėtis šios girios gyventojais: stumbrais, elniais, vilkais... Gyvūnai jau įpratę prie smalsių lankytojų ir jų nevengia. Laukinės girios didybė mums paliko nepakartojamą įspūdį.

Liepos 1 dieną, šeštadienį, Seinų krašto muziejininkai ir Seinų Romos katalikų parapija pakvietė vandžiogaliečius į Seinų krašto muziejuje vykusią tarptautinę konferenciją „Rašytojo H.Sienkievičiaus Liauda bendro lenkų ir lietuvių tautinio atgimimo laikais minint jubiliejų“.

Konferencijoje dalyvavo vietinės valdžios atstovai, Seinų muziejaus darbuotojai, dvasininkai, Lietuvos Respublikos konsulas Seinuose, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovai, svečiai iš Varšuvos.

Joninių sekmadienį Vandžiogaloje šventėme Švč. Jėzaus Širdies atlaidus. Mylėti Jėzų,vadinasi, vykdyti Jo įsakymą: „Mylėk savo artimą kaip save patį“. Didelės meilės suvienyta Lenkų bibliotekoje sunkiai sutilpo gausi Liutkevičių giminė. Net kelių kartų atstovai susirinko į kasmetinį tradicinį giminės susitikimą...

Kartos keičiasi, tačiau tęsia gražią tradiciją per Jonines pabūti Vandžiogalos bažnyčioje, melstis už savo mirusiuosius, minėti senelį, tėvą Joną, seserį, motiną Janiną bei kitus giminės mirusiuosius. Gražus katalikų pavyzdys kasmet pritraukia vis daugiau jaunų giminaičių.

Daugumos Vandžiogalos miestelio gyventojų namai statyti dar sovietmečio laikais. Primityvi sanitarijos, vandenvalos samprata – irgi tų laikų palikimas. Miestelio vadovams kasdieniniai žmonių poreikiai niekada nerūpėjo. Gražios mintys vadovų lūpose ir popieriuose buvo priimamos kaip tiesa.Kada tiesa – nebe tiesa, tai ir kaltė – nebe kaltė. Tiesiog įpratome nesuvokti, kad tai, kas išbėga iš mūsų tualetų, vėl atsiduria ant mūsų stalo. Tokį požiūrį lemia ne tik ekonominės aplinkybės, bet ir dvasinės savybės, kurias kiekvienas liudijame. Pažiūrėkime į save ir susimąstykime, ar nuo tos bendros, visų – jaunų ir senų, eilinių ir vadovų-ekologinės sąžinės, atsakomybės nebėgame ir nesislepiame vienas už kito, kad tik vadovų akys nė vieno veido neišskirtų. Ką reiškia šio ,,keisto“ istorinio laikotarpio apmąstymai?

Ankstyvą sekmadienio rytą Vandžiogalos miestelio gatvėse pasirodė kariai, aidėjo šūviai. Į bažnyčią švęsti Devintinių šventės einantys žmonės buvo šiek tiek sutrikę – gal jau prasidėjo karas?...

Vyksta vienos didžiausios šiais metais Lietuvoje tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas 2017“. Jų metu yra vertinama NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinės grupės Lietuvoje pasirengimas vykdyti įvairaus tipo užduotis kartu su partneriais. Suformuotai daugianacionalinei kovinei grupei vadovauja Vokietija, o gerai parengtus ir ginkluotus karius yra atsiuntusi Belgija, Niderlandai ir Norvegija.

Sekmadienį, birželio 25d., iškilmingos Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje bus aukojamos:

9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba

Po jų – bendra procesija

10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba

Nuoširdžiai kviečiame!

Kviečiame į mūsų parapijos titulinius Švč. Trejybės atlaidus

Birželio 11d., sekmadienį:

9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba

Po Mišių bendra Švč. Sakramento procesija

10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba

Nuoširdžiai kviečiame!

Per sekmines, Šv. Dvasios atsiuntimo šventę, vandžiogaliečius aplankė jų bičiuliai iš Węgorzewo savivaldybės (Lenkija). Tai choro „Ojczyzna“ ir Mozūrijos krašto liaudiško ansamblio „Mżawka“ dainininkai.
Į Vandžiogalą jie atvyko po ką tik pasibaigusio Lenkų kultūros festivalio „Znad Issy“, kur kartu su kitais tautiečiais ir svečiais dalyvavo įvairiuose renginiuose. Svečių delegacijos vadovai –„Wspolnota Polska“ Węgorzewo pirmininkas Wiesław Pietrzak ir abiejų meno kolektyvų vadovas Ryszard Zabłotny. Abu vandžiogaliečiams gerai pažįstami, nes ne kartą dalyvavo įvairiuose renginiuose Lenkijoje, taip pat ir Lietuvoje.