Užgimimo stebuklo sulaukus,
Prakartėlė nušvito džiaugsmu.
Jam pašvęskim ką turim brangiausia
Ir atgimkime dvasioj kartu…

Su šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais Jus sveikina Vandžiogalos lenkai

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje Šv. Mišios vyks:

Gruodžio 24 dieną (pirmadienį), Kūčių vakarą 19 val.- Piemenėlių Šv.Mišios
Gruodžio 25 dieną (antradienį) pirmą Kalėdų dieną
9.15 val. Šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba
Gruodžio 26 dieną (trečiadienį) antrą Kalėdų dieną
9 val. Šv. Mišios lenkų kalba
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba 

Gruodžio 19 d., trečiadienį, vandžiogaliečiai lenkai kartu su savo tautiečiais iš įvairių Lietuvos kampelių ir Lenkijos rinkosi į Lenkų kultūros rūmus Vilniuje, kur tradiciškai, kaip kasmet, šventė kalėdinį susitikimą. Šią gražią katalikišką tradiciją Lietuvos lenkų sąjunga puoselėja jau 15 metų. Šiemet į šventinį susitikimą Vilniuje specialiai iš Lenkijos susitikti su tautiečiais atvyko ir garbingi svečiai: „Marijos radijo“ ir televizijos „Trwam“ įkūrėjas ir direktorius kunigas Tadeusz Rydzyk, europarlamentaras Mirosław Piotrowski, Europos sąjungos šalių lenkų bendrijų pirmininkas Tadeusz Pilat, Lenkijos Vilniaus ir Vilnijos krašto mylėtojų draugijos pirmininkas Józef Szyłejko.

Vandžiogaliečiai Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai, jų mokytoja, Lenkų bibliotekos skaitytojai bendromis jėgomis atsakė į penkiolika sudėtingų klausimų, kuriuos konkursui „Dvi dekados Nepriklausomybės Vilniuje“ dalyviams paruošė laikraščio „Nasza Gazeta“ redakcija. Tai klausimai apie prieškario Vilniaus dvidešimties Nepriklausomybės metų laikotarpį, istorinius, kultūrinius įvykius ir faktus, kurie tapo žinomi ir įsiamžino Lenkijos, Lietuvos, Europos ir pasaulio kontekste.
Visi vandžiogaliečių atsakymai į klausimus buvo puikūs. Kolektyvinio darbo nominacijoje konkurso nugalėtojai - Vandžiogalos Lenkų kalbos sekmadieninės mokyklėlės moksleiviai, Nemėžio Šv.Rapolo Kalinausko gimnazijos abiturientai ir Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjaus moksleiviai.

Paskutinę lapkričio savaitę Vandžiogalos gimnazijos aštuntosios klasės mokiniai ir muzikos mokytoja Teresė Beržinskienė aplankė Švč. Trejybės bažnyčią. Pamokos tikslas - pamatyti ir susipažinti su seniausiu ir didžiausiu Vandžiogaloje esančiu muzikos instrumentu – vargonais.

Šių eilučių autorius mielai parodė ir papasakojo mokiniams apie 1838 metais parapijiečių lėšomis įsigytais vargonų meistro C.A.Herrmano iš Liubavos sukurtais vargonais. Jais ir šiandien grojama per Šv. Mišias. Pasakotojas priminė ir istoriją: per II pasaulinį karą sovietų lėktuvas numetė aviacijos bombą, kuri pataikė į bažnyčios bokštą ir vargonus, sudaužė ir sugadino daug vargonų vamzdžių, bet, laimė, nesprogo.

Gerbdami Vandžiogalos senąją istorinę Švč. Trejybės bažnyčią, rūpindamiesi ir prižiūrėdami jos remontą, jaučiame didžiulę atskomybę. Mums rūpi remontininkų pastangų ir vykdomų darbų kokybė. Štai kodėl vandžiogaliečiai lenkai savanoriai jau mėnesį gražiuoju ragino pamatų tvirtinimo meistrus grįžti ir, kol dar neprasidėjo šalčiai, užbaigti tvirtinti dar vasarą pradėtus pamatus. Deja, meistrai nesirodė. Artėjantis žiemos šaltukas privertė vandžiogaliečius jau nebe gražiuoju raginti, o griežtai įspėti, kad, jei darbai nebus vykdomi, reikės imtis juridinių priemonių.

Lietuva ir Lenkija – tarptautinės bendruomenės partnerės, šiomis dienomis besidžiaugiančios Nepriklausomybės 100-mečio jubiliejumi, bendravimo ir bendradarbiavimo vaisiais. Praėjusį savaitgalį, lapkričio 9-12 dienomis, gerų Lietuvos draugų ir mūsų bičiulių iš Varmijos – Lidzbarko apskrities visuomeninės asociacijos „Łancuch wzajemności“ pirmininko Ryšardo Pšytulos (Ryszard Przytula) ir gminos Kivity (Kiwity) seniūno Vieslavo Tkačiuko (Wiesław Tkaczuk) pakviesta delegacija iš Lietuvos vyko į iškilmingą Lenkijos Nepriklausomybės šimtmečio minėjimą.

Skaudūs istorijos puslapiai, primenantys žydų tragediją, verčiami Vandžiogaloje. Dorų žmonių atmintis – galimybė liudyti.
Anna Boharevič prisimena: „Buvo 1941 metų vidurvasaris, gatvėje išgirdau triukšmą. Žvilgtelėjus pro langą, pamačiau didelį būrį žmonių, varomų Kėdainių gatve. Juos ginė keturi, gal penki vyrai, ginkluoti šautuvais. Keli jų vilkėjo policininkų uniformas, visi ant rankovių užsirišę baltus raiščius. Namo šeimininkas liepė man pasitraukti nuo lango, jis man tepasakė, kad areštavo miestelio žydus, ir girdėjo, kad veda juos į Boreko miškelį sušaudyti. Išsigandusi spėjau dar pamatyti mano pažįstamus kaimynus – žydų Garelikų šeimą.