Kitos dienos rytą visi išvykos dalyviai atvyko į vokiškos ir prancūziškos dvasios persmelktą Strasbūro senamiestį. Jo architektūra neabejotinai palieka didžiausią įspūdį. Ryškiausiu jos akcentu yra miesto centre esanti katedra – Cathédrale Notre – Dame de Strasbourg (Strasbūro Dievo Motinos katedra). Tai išskirtiniu grožiu ir subtilumu pasižymintis gotikos architektūros perlas. Jos bokšto aukštis siekia 142 metrus. Ji pastatyta iš rožinio smiltainio, o statė ją beveik tris šimtmečius. Katedros viduje - neįtikėtini vitražai, kai kurie jų datuojami XIII-XIV a.  ir dar daug kitų šedevrų bei įdomybių.
Strasbūras – miestas kryžkelėje, šimtmečius priklausęs Romos imperijai. Vėliau įgijo laisvo miesto statusą, tapo netgi respublika, bet neilgam.

Antradienį, balandžio pirmą dieną, po pietų pasiekėme pagrindinį mūsų kelionės tikslą – atvykome į Europos Parlamentą Simone Weil Strasbūre. Po daugybės patikrų patekome į Parlamento rūmus. Pirmiausia susėdome salėje, kurioje atsivėrė „virtualios durys“ į Europos idėją ir viziją. Pamatėme ir kiekvienas išgirdome savo kalba Europos Sąjungos kūrimosi istoriją, jos veiklą, pasiekimus, iššūkius ir ateities viziją. Apsilankėme ir Europos Parlamento Strasbūre plenarinių posėdžių salėje, kurioje vyko parlamentarų debatai pagal dienotvarkę. Turėjome galimybę išklausyti jų pasisakymų. Konferencijų salėje mūsų jau laukė europarlamentaras, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Waldemar Tomaszewski ir jo patarėjas, politologas dr. Bogusław Rogalski, kurie įdomiai papasakojo apie savo darbą Europos Parlamente ir noriai atsakė į užduodamus susirinkusiųjų klausimus.

Trečiadienį, balandžio 2 dieną, nuo pat ryto toliau gėrėjomės Strasbūro senamiesčiu – jo žaviais namais, įspūdingomis akmenimis grįstomis gatvėmis, pilnomis žmonių, vaizdingais kanalais. Šurmuliuojantis senamiestis sujungia senojo pasaulio žavesį su naujais moderniais restoranais, parduotuvėmis ir meno galerijomis.
Po vidurdienio, sutartą valandą, iš prieplaukos visi kelionės dalyviai išplaukė į valandos trukmės apžvalginę ekskursiją laivu „Batorama“ Strasbūro kanalais. Labai greit sužinojome ir pajutome, ką reiškia kirsti užtvanką naudojant šliuzų sistemą. Praplaukėmė „Le petite France“ – „Mažąją Prancūziją“. Labai seni, nedideli, įvairiaspalviai namai alsuoja senove, daug restoranų, ant tilto sustoję žmonės draugiškai mojuoja.

Kinų patarlė sako: „Mokslas yra besvoris. Tai brangenybė, kurią jūs visada lengvai nešiojate.“ Šią išmintį patvirtino ir susitikimas Sekmadieninėje Lenkų kalbos mokyklėlėje Vandžiogaloje.
Paskutinės kovo mėnesio dienos rytą į Vandžiogalos Sekmadieninę Lenkų kalbos mokyklėlę (Kėdainių g.26) sugužėjo būrys svečių. Tai Vandžiogalos gimnazijos, Domeikavos gimnazijos ir Lapių pagrindinės mokyklos mokiniai kartu su savo vadovėmis - mokytojomis, socialinėmis pedagogėmis. Visi jie - Kauno rajono ugdymo įstaigų tradicinio prevencinio renginio, skirto bendradarbiavimo ir emocinės gerovės stiprinimui, „AŠ + TU = MES” dalyviai.

Vandžiogala jau nuo pokario, kolūkių kūrimosi laikų buvo laikoma skurdžia, nykia vietove, kurioje gyveno daug lenkų. Prisipažinimas, kad esi iš Vandžiogalos, buvo suprantamas kaip kažkoks nesėkmingas nesusipratimas, nieko gero nežadantis. O viso šito priežastis – nuo amžių čia gyvenantys lenkai ir žydai. Tai jie buvo „kalti”, kad nei tarpukariu, nei pokariu čia neįvyko jokio proveržio… Pusė amžiaus skelbiama ši propaganda padarė savo. Jau keletas vandžiogaliečių kartų kratosi šio krašto tapatybės – nenori prisipažinti, kad yra iš Vandžiogalos.
Vandžiogaliečiai lenkai visada stengiasi parodyti mūsų miestelio, parapijos tikrąją istoriją.

XX – ojo amžiaus antrojo dešimtmečio istoriniai šaltiniai liudija apie to meto Vandžiogalos parapijos ir miestelio gyventojų tautinę sudėtį, kur kartu su katalikais lenkais ir lietuviais (kurių skaičius siekė 3912 žmonių) gyveno ir 950 burliokų (rusų sentikių), taip pat 250 žydų. Dauguma žydų gyveno Vandžiogalos miestelyje. Burliokai – rusų sentikiai - gyveno Makaruvkos, Karaliūnų, Rokiškių, Vlokų, Mažųjų Ibėnų ir Didžiųjų Ibėnų, Vandžiogalos kaimuose.
Daug įvairių istorijų ir nutikimų papasakodavo senieji Vandžiogalos žmonės apie miestelio žydus, jų tikėjimą, gyvenimo būdą, prekiavimo ypatumus. Ypač šilti ir įdomūs tarpukario atsiminimai aprašyti Irenos Verner (Irena z Gorskich Werner).

Lietuvos Globėjo Šv. Kazimiero šventės išvakarėse, kovo 3 dienos popietę, Vilniuje į Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnyje rinkosi garbingi kviestiniai svečiai. Juos čia pakvietė Lietuvos Lenkų sąjungos pirmininkas, Europos parlamento narys Waldemar Tomaszewski, kad drauge šv. Mišių aukoje padėkotų Dievui ir Švč. Aušros Vartų Marijai – Gailestingumo motinai už savo gyvenimo metus, už šeimos narius, nuveiktus darbus ir draugus. Jubiliatas visada buvo ir yra giliai tikintis maldos žmogus. Jo gyvenimo credo – šv. Augustino išsakyti žodžiai: „Kada Dievas pirmoje vietoje, tada viskas savo vietoje“.
Po šv. Mišių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje visi svečiai rinkosi į Lenkų kultūros rūmus Vilniuje.

Šiais metais sukanka 1000 metų, kai buvo karūnuotas pirmasis Lenkijos karalius Bolesław Chrobry. Manoma, kad tai įvyko per Velykas, 1025 metų balandžio 18 dieną, todėl ir švenčiame Millenium Regni Polonia (Lenkijos karalystės tūkstantmetį).
Šiai datai pažymėti Lenkijos Bajorų sąjunga išleido proginį kalendorių, pavadintą „1025 – 2025 Millenium Regni Polonia“, su naujausiu pirmojo Lenkijos karaliaus portretu, taip pat ir informacija, kad Lenkijos Bajorų sąjunga švenčia savo veiklos trisdešimtmetį. Keletą šio jubiliejinio kalendoriaus egzempliorių vandžiogaliečiams lenkams atsiuntė Lenkijos Bajorų sąjungos pirmininkas dr.inž. Marcin Forkiewicz.

Generolas Romuald Traugutt buvo vienas iš 1863 – 1864 metų sukilimo Lenkijoje vadovų. Jo vardu yra pasivadinusi ir Pruszcz Gdański mieste, esančiame šiaurės vakarų Lenkijoje Gdansko vaivadijoje, įsikūrusi visuomeninė asociacija Traugutt.org. Šios organizacijos narius ir vandžiogaliečius lenkus sieja ilgametė draugystė ir glaudūs tarpusavio ryšiai.
Praėjusį sekmadienį, vasario 2 dieną, per Kristaus Paaukojimo (Grabnyčių) šventę Vandžiogaloje lankėsi mūsų bičiuliai - asociacijos Traugutt.org pirmininkas Jacek Świs su savo draugais bedražygiais  savanoriais. Visi drauge meldėmės Šv. Mišiose 9 val. ryte, kurios buvo aukojamos lenkų kalba Švč Trejybės bažnyčioje, ir Grabnyčių žvakių šventinimo apeigose.