Vandžiogalos krašto ir miestelio bendruomenė, kaip, beje, ir didžioji dalis Lietuvos visuomenės, dar nepakankamai suvokia 1791 metų Gegužės 3-iosios Konstitucijos, 1831 metų Lapkričio ir 1863 metų Sausio sukilimų, vykusių Abiejų Tautų Respublikoje, reikšmę. Šie istoriniai įvykiai pradėjo formuoti demokratijos pamatus, tikėjimo laisvę, laisvės ir nepriklausomybės troškimą ne tik Abiejų Tautų Respublikos piliečių savimonėje, bet ir kitų kaimyninių Europos šalių žmonių sąmonėje.

Vandžiogaliečiai viliasi ir tikisi, kad toks supratimas, jo svarba bus suvokti, bus gerbiama tų įvykių atmintis, o išlikę paminklai ir kiti ženklai bus saugomi ir puoselėjami.

Prieš keletą metų vandžiogaliečiai lenkai kreipėsi į savo kraštiečius, nuo amžių gyvenusius ir gyvenančius Vandžiogalos žemėje, ragindami juos neleisti užmarštin nugrimzti atminčiai apie mūsų buvusius kaimus ir viensėdžius ir juose gyvenusius žmones. O kaimų čia buvo tikrai nemažai – daugiau nei penkiasdešimt.

Kaimai brutaliai sunaikinti: pastatai išardyti, šimtamečiai medžiai išrauti su šaknimis, upeliai paversti sovietinės melioracijos grioviais. Juose gyvenę žemę dirbę ūkininkai ištremti į Sibirą, uždaryti į lagerius, sunaikinti. Tik nedaugeliui pavyko pasitraukti į Lenkiją. Šis sovietinis genocidas ir žala, padaryta čia gyvenusiems žmonėms, neturi būti užmiršta.

Gegužės 19 d. mūsų Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia prisipildė vaikų džiaugsmo, nes šventėme jų pirmąjį susitikimą su Kristumi Eucharistijoje.

Eucharistija yra Bažnyčios gyvenimo centras ir viršūnė, nes joje Kristus įjungia savo Bažnyčią ir visus savo narius į šlovinimo ir dėkojimo auką Tėvui, vieną kartą visiems laikams paaukotą ant kryžiaus; per šią auką savo kūnui, kuris yra Bažnyčia, Jis teikia išganymo malones. 

Prieš 15 metų, 2004 metų gegužės 1 dieną, į Europos Sąjungos gretas įstojo dešimt naujų valstybių, tarp jų ir Lietuva. Lietuvai tai buvo geriausia, kas galėjo nutikti, to šiandien tikrai niekas neginčys.
Ketvirtadienį, gegužės 9 dienos popietę, į Kauno Nepriklausomybės aikštę šalia Soboro minėti Europos dieną „15 metų kartu“ vandžiogaliečius pakvietė jų geri bičiuliai iš Kauno Europe Direct informacijos centro. Šventės pradžioje vandžiogaliečiai arčiau susipažino su Lietuvoje studijuojančiais jaunais žmonėmis iš kitų Europos šalių.

Žmonių jūra, daug jaunimo, visų jų veiduose šypsenos ir džiaugsmas, rankose baltai raudonos vėliavos ir transparantai. Pučiamųjų orkestrui grojant maršus, šeštadienį, gegužės 4 d., Vilniuje nuo Seimo rūmų pajudėjo didžiulė šventinė kolona. Taip Lietuvos lenkai, jų svečiai ir tautiečiai iš įvairių pasaulio šalių pradėjo švęsti didelę savo šventę minint 228 – ąsias Gegužės 3 –iosios Konstitucijos metines, Lenkijos vėliavos, Lenkų, gyvenančių užsienyje, dieną ir Lietuvos Lenkų sąjungos 30- metį. Šventės organizatorių duomenimis susirinko apie 10 tūkstančių žmonių. Didžiulė margaspalvė minia, žygiuojanti centrinėmis Vilniaus gatvėmis, sulaukė didelio vilniečių ir miesto svečių dėmesio.

Vilniuje neseniai vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Nuo Liublino unijos iki Europos unijos“, į kurią susirinko daugiau nei šimtas Lenkijos ir Lietuvos mokslininkų. Mūsų tautiečiai, aktyvūs visuomenininkai, mokslo vyrai iš Varšuvos Adam Chajewski ir Jerzy Pawłowicz po konferencijos dar pakeliavę po Lietuvą, aplankę Biržų kraštą, šią savaitę keletą dienų nusprendė paviešėti ir Vandžiogaloje. Mūsų bičiuliai iš Varšuvos jau nebe pirmi metai po įvairių mokslinių konferencijų ir susitikimų Vilniuje visada atranda laiko aplankyti savo tautiečius Vandžiogaloje. Mums ypač džiugu, kad svečiai Vandžogalos Lenkų biblotekai atvežė ir knygų.

Šv.Jurgis yra antrasis (po šv. Kazimiero) Lietuvos globėjas.
Istorija byloja, kad Jis buvo Romos imperatoriaus Diokletiano karys. Deja, 303 metų balandžio 23 dieną dėl savo krikščioniškų pažiūrų mirė kankinio mirtimi (nukirsdintas stabmeldiško imperatoriaus), vėliau paskelbtas šventuoju kankiniu. Dėl to balandžio 23d., Jo mirties dieną, švenčiamos Jurginės.
Iškilmingai prisimenamas ir minimas Šv.Jurgis - visų naminių ir laukinių gyvulių globėjas. Taigi, nuo amžių Vandžiogalos krašto tikintiesiems šv. Jurgis buvo galingas šventasis.

Su didžia pagarba nuoširdžiai dėkojame mūsų visuomenininkams – lenkams savanoriams, kurie savo pasiaukojamu darbu prisidėjo prie didžiausios šventės - Kristaus Prisikėlimo - Šv.Velykų organizavimo Vandžiogalos parapijoje.
Be jūsų supratingumo, geranoriškumo ir pagalbos Šv. Velykų šventimas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje nebūtų įvykęs taip sklandžiai ir darniai.

Šv. Velykos – didžiausia krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus Prisikėlimą iš numirusių po Jo nukryžiavimo.Tai įvyko trečią dieną po Kristaus mirties.
Balandžio 21 dienos sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi Vandžiogalos miestelio ir aplinkinių vietovių gyventojai švęsti didžiosios katalikų šventės – Kristaus Prisikėlimo. Skambant istoriniams Vandžiogalos bažnyčios varpams, parapijiečiai ir svečiai iškilmingoje Eucharistinėje procesijoje, garbindami ir šlovindami Prisikėlusį Kristų, tris kartus apėjo atsinaujinusią, suremontuotą Švč. Trejybės bažnyčią.