Prisikėlęs Kristus mums dovanoja atgaivą,

džiaugsmą, Šv. Velykų ryto nuojautą.

Tegul bundanti žemė gaudžia Prisikėlimo varpais,

nešdama Jums

Gerumo, Vilties ir Atpirkimo džiaugsmą!

                                                                       Linki Vandžiogalos lenkai

Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:

Balandžio 18d. Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Balandžio 19d. Didysis penktadienis – 18.00 val.
Balandžio 20d. Didysis šeštadienis – 18.00 val.

Balandžio 21d.   Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 9.00 val.

Balandžio 22d. pirmadienis – antroji Šv. Velykų diena:
9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba

Balandžio 14 dieną, ankstyvą sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi vandžiogaliečiai ir aplinkinių vietovių gyventojai, taip pat maldininkai iš Kauno miesto, Kėdainių ir Jonavos rajonų kurie yra kilę iš šios parapijos, ją prisimena, myli ir per didžiąsias šventes aplanko šią šventovę ir joje esantį malonėmis garsėjantį Vandžiogalos Nukryžiuotąjį.

Gausiai susirinkusiems tikintiesiems Šv.Mišias 9 val. lenkų ir 10 val. lietuvių kalbomis aukojo Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

Balandžio 14 dieną - Verbų sekmadienis. Tai šeštasis gavėnios sekmadienis.
Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:
9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.

Juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

Šią savaitę senajame Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje buvo nupjautas senas išpuvęs kaštonas, kėlęs didelę grėsmę šalia jo esančioms net dviem Švč. Mergelės Marijos skulptūroms, senajai koplytėlei ir akmeniniams paminklams, stovintiems ant čia palaidotų garbingų Vandžiogalos krašto lenkų bajorų kapų.
Vandžiogaliečiai lenkai savanoriai visada lengviau atsidūsta, kai pašalinamas nors vienas avarinis medis, esantis šventoriuje. Daug sunykusių medžių iš senojo šventoriaus jau pašalinta, bet liko didelis kartėlis – jiems griūvant nuo vėjų suniokota daug senų istorinių paminklų.

Vandžiogaliečiams, besidomintiems kraštotyra, iškyla nemažai iššūkių – sudėtingiausias ir dažniausiai pasitaikantis yra tapatybės identifikavimas. Todėl vertingiausia ir naudingiausia yra pati seniausia informacija – pirminė rašytinė tos vietovės medžiaga iš seniausių metrikų knygų. Vėlesnis istorinis laikmetis siejamas su moderniosios epochos valstybe, kai kalba yra esminis tapatybės elementas. Dėl to aptinkama daugybė skirtumų, neatitikimų, prieštaravimų. Ypač problematiška svetimvardžių rašyba.
Tarpukario metrikų archyviniuose įrašuose svetimvardžiai pateikiami sulietuvinti, net skliausteliuose nenurodant originaliosios rašybos.

Lietuvos ir Lenkijos santykiuose paskutiniais metais pastebimos pastangos gerinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą.Tokių pastangų ir istorinės atminties puoselėjimo ženklų matome vis daugiau. Kovo 22 dieną, penktadienį, Kaune, ant namo, esančio Kęstučio g.38, buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta, kuri dvejomis kalbomis (lietuvių ir lenkų) liudija, kad šiame name 1938 metais buvo Lenkijos pasiuntinybė. Iškilmingai atidengiant atminimo lentą dalyvavo ir sakė kalbas Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszuła Doroszewska, Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys ir šios idėjos iniciatorius Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński.

Kovo 10 dieną, 10 val. prasidėjo pirmo gavėnios sekmadienio Šv. Mišių auka už Lietuvos Nepriklausomybę Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje. Mišias aukojo parapijos klebonas, kunigas ir poetas, Skaidrius Kandratavičius. Šv. Mišių metu giedojo Babtų kultūros centro moterų choras „Gynia“.

Po Šv. Mišių moterų choras „Gynia“ Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje surengė šventinį koncertą čia susirinkusiems žiūrovams. Koncerto metu buvo skaitomos poetų B.Brazdžionio ir K.Genio eilės, skambėjo sutartinės ir šiuolaikiniai populiariosios muzikos kūriniai.

Ir šiemet, kovo 4 dieną, Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos kvietimu į Medininkus nuvyko Kauno šv. Kazimiero progimnazijos atstovai. Mus labai šiltai pasitiko gimnazijos direktorė, mokytojai ir mokiniai. Stebėjome moksleivių paruoštą teatralizuotą šventinę programą, kurioje buvo parodyta istorinė ir didi šv. Kazimiero asmenybė, dalyvavome gimnazistų organizuotoje Kaziuko mugėje. Visa tai vyko lenkų kalba, nes gimnazijoje ugdymas organizuojamas tautinės mažumos kalba. Nepaisydami kalbos barjero, mūsų mokiniai nesunkiai suvokė šv. Kazimiero troškimą tarnauti Dievui ir žmonėms, ypač vertintiną Jo sąžiningumą dirbant. Tobulas pareigų atlikimas yra tiesus kelias į dangų.