2018 metų liepos 2 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus monsinjorą dr. Algirdą Jurevičių paskyrė Kauno arkivyskupijos augziliaru ir suteikė jam Materianos vyskupo titulą.

Šventinės iškilmės įvyko rugpjūčio 19 dieną 15 valandą Kauno arkikatedroje. Švenčiant iškilmingą Eucharistiją, gausiai susirinkusios bendruomenės akivaizdoje vyskupu buvo įšventintas teologijos daktaras Algirdas Jurevičius.
„Išgyvename gražų, džiaugsmingą įvykį. Jis rodo, jog Dievas neapleidžia. Jis kaskart išsirenka ir siunčia tuos, kurie tęstų apaštalų darbus“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, šį džiaugsmingą sekmadienį sveikindamas brolius vyskupus, šventinamąjį vyskupą nominatą Algirdą, visus susirinkusius arkikatedroje ir kviesdamas į bendrą maldą.

Trečiadienį, rugpjūčio 15-ąją, Vandžiogaloje vėl bandėme suvokti Žolinės prasmę. Suvokti ir pasidžiaugti švente, primenančia, kad gali savo ir kitų gyvenimą pasipuošti dėkodamas Dievui už gausą gamtoje. Ir ne tik.

Labai džiugu, kad yra žmonių, buriančių, jungiančių ir šviečiančių. Šalia jų kiekvienas drąsesnis, draugiškesnis, jautresnis. Atviriau gręžiasi į kitą žmogų, Dangų ir Dievą. Apie tokį žmogų Ričardą Jankauską tikrai daug esame girdėję. Ypač akivaizdi jo veikla bažnyčios klausimais. Ne veltui vis prisimename bene rimčiausią šios veiklos įvertinimą – apdovanojimą Šiluvos Dievo Motinos medaliu.

Po maldų ir iškilmingo Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo šventė nesibaigia. Žolinės - gražus laikas tautiečiams ir svečiams susitikti, pabendrauti, pasidalyti įspūdžiais, kartu pasilinksminti. Vandžiogaliečiai kasmet rengia tautiečių šventinį susitikimą: planuoja pokalbius, ruošia šventinę programą ir vaišes. Taip palaiko senąsias, atėjusias iš amžių glūdumos tradicijas, kurios byloja, kad per Žolinę negalima likti vieniems,- gyvenimas bus skurdus. Norėdami būti bendruomeniški katalikai, organizuojame tradicinį susitikimą.

Šiais metais šventėme Stankūnų kaime „Banginio“ sodyboje. Į sodybą atvykstančius svečius linksmai pasitiko Vandžiogalos Lenkų bibliotekos kapela.

Žolinė Vandžiogaloje nuo seno yra didelė šventė vietiniams gyventojams, jų svečiams ir piligrimams. Taigi ir šį trečiadienį, rugpūčio 15 dieną, jau nuo ankstyvo ryto į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi ne tik vandžiogaliečiai, bet ir svečiai, piligrimai iš aplinkinių miestų ir rajonų: Vilniaus, Kauno, Jonavos, Kėdainių. Galima buvo išgirsti daug žmonių, bendraujančių lenkų kalba. Atvyko svečių iš Lenkijos ir Vokietijos. Tai žinomi visuomenės veikėjai, iš mūsų krašto kilusių garsių giminių palikuonys.
Kodėl ir kas juos traukia į Vandžiogalą? Manau, pirmiausia  nuo amžių čia gyvenusių ir tebegyvenančių lenkų atmintis,dvasios bendrystė, noras dar ir dar kartą sugrįžti, susitikti ir atsiminti.

Mielas Vandžiogalos parapijieti, kraštieti, piligrime, kviečiame į mūsų parapijos Žolinės atlaidus drauge šlovinti Viešpatį, kuris didžių dalykų padarė Švč. M.Marijai ir kuris pašaukė kiekvieną iš mūsų eiti Jėzaus ir Marijos pramintu keliu į Dangų.

Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo, Žolinės, atlaidai            
                        rugpjūčio 15 d., trečiadienį
Pamaldos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:

9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Po Mišių Švč. Sakramento Eucharistinė procesija.
10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.

Į pamaldas derėtų atsinešti žolynų, javų puokščių, vaisių, kurie bus pašventinti. Laukiame svečių iš Lenkijos, Vilniaus ir t.t.

12.00 val. Atlaidų dalyvių, tautiečių susitikimas Lenkų bibliotekos sodelyje (Kėdainių g. 26). Vyks meno kolektyvų trio „Hanki”, lenkų liaudies ansamblio „Czerwone maki” ir Vandžiogalos Lenkų bibliotekos kapelos koncertas.

Iki Antrojo pasaulinio karo, pasak senųjų Vandžiogalos gyventojų, bažnyčios šventoriuje buvo nemažai medinių kryžių. Jie nutapyti prieškariuVandžiogaloje gyvenusio dailininko Jono Martinaičio akvarelėse. Matosi, kad jų siluetuose vyrauja klasikinis stilius, akcentuojantis lygų skersinį.Tai yra graikiško arba lotyniško kryžiaus forma.

Šiandien mediniai kryžiai Vandžiogalos šventoriuje jau retenybė, bet vis tik dar keletas jų yra. Tai ąžuoliniai labai seni ir sunykę, menantys XIX amžiaus pabaigą ir XX amžiaus pradžią kryžiai.

Paskutinį liepos savaitgalį Vandžiogalą aplankė nemaža grupė pažintinių, istorinių, literatūrinių kelionių mėgėjų iš Varšuvos, Poznanės ir kitų Lenkijos miestų. Šios ekskursijos sumanytoja ir vadovė – Lenkijos mokslų akademijos doktorantė menotyrininkė, istorinių knygų rašytoja ir vertėja Katarzyna Węglicka.

Vandžiogaliečiai labai stengėsi atvykusiems svečiams koncentruotai, per trumpą laiką ir kuo daugiau perteikti informacijos apie Vandžiogalą. Atvykę garbingi tautiečiai pasirodė esą labai išprusę, daug išmanantys ir žingeidūs. Todėl mūsų pokalbiai buvo išskirtiniai: įdomūs, preciziški ir emocingi.

Dar tolimais sovietiniais 70-aisiais ir vėlesniais, mano vaikystės metais, teko girdėti tais laikais Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje dirbusių bažnyčios tarnų, vienuolių Stanislavos Truskauskaitės (Stanisława Truskowska), Stefanijos Fromaitės (Stefania Fromόwna), taip pat Kostanto Cechanavičiaus (Kostanty Ciechanowicz), Stefanijos Stelmašinskienės (Stefania Stelmaszyńska) pasakojimus apie mūsų bažnyčioje pasirodančius ir jų ne kartą matytus debesėlius. Šie senieji vandžiogaliečiai, bažnyčios tarnai, yra atvirai pasakoję, kaip, kur ir kokiomis aplinkybėmis jiems yra tekę matyti ir susitikti su šiais įvairiais nepaaiškinamais vaizdiniais bei reiškiniais.