Jau antri metai tęsiasi Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios kapitalinė renovacija. 2018 metais sutvarkyta visa bažnyčios išorė, šiais metais tvarkomas bažnyčios vidus. Deja, per renovacijos laikotarpį taip ir neatsirado tikinčiųjų parapijiečių, norinčių savanoriškai neatlygintinai pasidarbuoti savo ypatingos šventovės labui, jos grožiui, švarai ir tvarkai atkurti. Todėl šios didžiulės renovacijos iniciatoriai, vandžiogaliečiai lenkai, jausdami laiko pulsą, didelę atsakomybę ir krikščionišką pareigą šventovei, savo laisvalaikį, atostogų ir išeiginių dienų laiką skiria neatidėliotiniems restauracijos, švarinimo ir tvarkymo darbams bažnyčios viduje. Reikia skubėti, laikas nelaukia. Artėjant šaltajam sezonui nebaigti darbai taps dar sunkiau įveikiami.

Praėjusį savaitgalį net tris šventines rudens dienas miestelio ir jo apylinkių gyventojai, taip pat atvykę aplankyti savo mirusiųjų artimųjų giminių kapus iš įvairių Lietuvos kampelių buvę vandžiogaliečiai lankė juos net keturiose mūsų parapijos kapinėse. Nuo pat ryto iki vėlumos virtinės automobilių kapinių prieigose, daugybė žmonių, jūra žvakių ir gėlių - taip buvo prisiminti ir pagerbti mirusieji.

Visas šventines dienas vyko pamaldos Švč. Trejybės bažnyčioje, buvo aukojamos Šv. Mišios lenkų ir lietuvių kalbomis Visų Šventųjų ir mūsų brangių mirusiųjų intencija. Juos prisiminėme ir gedulinėje procesijoje kapinėse senajame šventoriuje.

Visų šventųjų šventė
Lapkričio 1 d. (penktadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba
Vėlinės
Lapkričio 2 d. (šeštadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
                                      10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba

Rugpjūčio pabaigoje remontuojamoje Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo pakeisti visi senieji daugiau nei šimtą metų tarnavę langai. Jie buvo pakeisti naujais mediniais su stiklo paketu langais.

Atidžiai apžiūrėjus atliktus darbus ir naujų langų kokybę buvo pastebėti kai kurie technologiniai nukrypimai, o atsainus ir nemokšiškas langų montavimas greitai būtų padaręs pastatui žalą. Darbus atlikusiai įmonei buvo pareikšta pretenzija ir pagrasinta nutraukti su ja sutartį, o langus grąžinti kaip neatitinkančius kainos ir kokybės santykį.

Spalio 24 dieną Raudondvaryje Kauno arkivyskupijos II dekanato Caritas šventė savo gyvavimo 30 metų jubiliejų. Į jubiliejines iškilmes atvyko ir penkių asmenų Vandžiogalos parapijos karitiečių savanorių grupė.

Iškilmės prasidėjo Šv. Mišiomis Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje. Jas aukojo jo eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius drauge su II dekanato kunigais. Pasibaigus Šv. Mišioms bažnyčioje, šventė persikėlė į Raudondvario dvaro Baltąją salę, kur karitiečiai ir rajono savivaldybės vadovai pasveikino Kauno arkivyskupijos vyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių Popiežiaus suteikto kardinolo titulo proga.

Garbus amžius, 94-eri metai,- ne kliūtis vandžiogaliečiui lenkui, karo veteranui Stanislovui Vaškevičiui aktyviai ir produktyviai darbuotis.
Stanislovą radome savo kieme grėbiantį rudeninius lapus. Jis pasigyrė, kad vakar esant tokiam geram orui nušienavo ir pievą. Sodybos šeimininkas mus nuvedė į svirną, kuriame vyrauja kareiviška tvarka: lentynose išdėlioti obuoliai, išrikiuoti emaliuoti puodai su paraugtais agurkais, kopūstais, aruode supiltos didelės gražios bulvės, ypatingos formos dideli raudoni burokai. Visą šį derlių, visas šias gėrybes pats per vasarą užaugino savo darže ir sode.

Kiekvieną rudenį Marijampolės Rotary klubo nariai vyksta į organizuojamas įdomias pažintines keliones ir ekskursijas po Lietuvą ir kaimynines šalis. Spalio 13 dieną, sekmadienį, drauge su VDU istoriku, PMDF Česlovo Milošo centro vadovu dr. Rūsčiu Kamuntavičiumi Marijampolės Rotary klubo nariai keliavo po vidurio Lietuvą – Kėdainius, Apytalaukį, Šateinius, Šventybrastį, lankė Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtąsias vietas. Į pavakarę pažintinės ekskursijos dalyviai atvyko į galutinį kelionės tašką – Vandžiogalą. Čia juos senajame bažnyčios šventoriuje pasitiko vandžiogaliečiai lenkai.

Didelę dalį savo laisvalaikio vandžiogaliečiai, lenkai savanoriai, skiria mūsų bažnyčiai, joje vykstantiems remonto darbams. Ir šį šeštadienį, atsisakę kultūrinio renginio, jie ėmėsi kruopšaus ir atsakingo darbo – valė seną, didingą, masyviais rėmais Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės paveikslą. Bevalant dulkes, kitoje paveikslo pusėje išryškėjo ant medinių lentų juodais dažais užrašytas lenkiškas užrašas. Jis bylojo, kad tai yra Zofijos, Vladislovo ir Boleslovo Gorskių iš Kazimieravos dovana, datuota 1929 m. kovo mėn. (Ofiara od Zofii, Władysława i Bolesława Gorskich z Kazimierowa w marcu 1929 roku). Šis Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės paveikslas – tai padėkos ženklas – votas Vandžiogalos Nukryžiuotajam, nuo amžių garsėjančiam savo stebuklais ir malonėmis.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje senajame Vandžiogalos šventoriuje susitikome su tautiečių Martusevičių (Martusewiczόw) šeima iš Lenkijos. Mečislovas Martusevičius (Mieczysław Martusewicz) - mūsų žemietis. Jo tėvai, lenkai ūkininkai, turėjo nemažą ūkį ir žemės, ūkininkavo Vandžiogalos parapijoje Preišiogalos kaime. Čia 1936 metais lapkričio 26 dieną gimė Mečislovas, tais pačiais metais gruodžio 6 dieną buvo pakrikštytas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje. 1949 metais, kovo 25 dieną, 5 valandą ryto, NKVD areštavo ir ištrėmė šeimą į Sibirą, kur tremtyje buvo iki 1956 metų.