Tikėjimo ir vilties kupini, pilietiškai aktyvūs Vandžiogalos parapijos lenkų karitiečiai, savanoriai puikiai suvokdami, jog ne kas kitas, o jie patys yra savo senosios šventovės šeimininkai, toliau ją puoselėja ir visada rūpinasi jos paruošimu didžiosioms šventėms.
Keletą savaičių jie ruošėsi didiesiems Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo, Žolinės, atlaidams Vandžiogaloje. O darbų buvo daug. Nuo altorių buvo valomos dulkės, valomi kilimai, plaunamos grindys ir bažnytiniai rūbai.

Lenkų kalbos mokyklėlės mokinėms pareiškus norą barstyti gėles šventinės Eucharistinės procesijos metu ne vieną kartą su mokytoja Leonija ir savo artimaisiais repetuodavo.

Žolinė – graži šventė tautiečiams ir svečiams susitikti, pabendrauti, pasidalyti savo pasiekimais, įspūdžiais ir kartu, pamiršus visus rūpesčius, šauniai pasilinksminti. Vandžiogaliečiai lenkai kasmet rengia tautiečių šventinį susitikimą: pakviečia svečius, ruošia šventinę programą ir vaišes. Taip palaiko senąsias, atėjusias iš amžių glūdumos tradicijas, kurios byloja, kad per Žolinę negalima likti vieniems, - gyvenimas bus skurdus. Džiaugtis ypač gera, juolab rugiapjūtė jau baigta, aruodai pilni. Taigi reikia dalytis tuo, ką Viešpats davė. Norėdami būti bendruomeniški katalikai, kasmet organizuojame tradicinį tautiečių susitikimą.

Žolinės atlaidai Vandžiogaloje nuo seno yra didelė šventė ne tik vietiniams gyventojams, bet ir jų svečiams, piligrimams. Taigi, ir praėjusį ketvirtadienį, rugpjūčio 15 dieną, jau nuo ankstyvo ryto į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią su pievų gėlių puokštėmis rankose gausiai rinkosi vandžiogaliečiai, svečiai ir piligrimai iš aplinkinių miestų ir rajonų. Dauguma jų kalbėjo ir bendravo lenkų kalba. Į Žolinės atlaidus atvyko ir žinomi mokslo žmonės, iš mūsų krašto kilusių garsių žmonių palikuonys, kurie tarsi iš naujo atranda savo protėvių žemę. Juos visus į Vandžiogalą traukia nuo amžių čia gyvenusių ir gyvenančių lenkų atmintis, dvasios bendrystė, išskirtinė šventovė, didelis noras dar ir dar kartą sugrįžti, susitikti ir atsiminti.

Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo, Žolinės, atlaidai            
                        rugpjūčio 15 d., ketvirtadienį
Pamaldos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:

9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Po Mišių bendra Eucharistinė procesija.
10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.

Į pamaldas derėtų atsinešti žolynų, javų puokščių, vaisių, kurie bus pašventinti.

Po Šv. Mišių 12.00 val. Stankūnų kaime „Banginio” sodyboje vyks tradicinis kasmetinis tautiečių, atlaidų dalyvių susitikimas. Šventiniame koncerte dalyvaus atlikėjai Dariusz Niedźwiecki ir trio "Hanki”. Nuoširdžiai kviečiame!

Istorinių kelionių mėgėjai iš Lenkijos, tautiečiai, kažkada gyvenę šiame krašte, bet vėliau jį palikę, vėl iš naujo ar pirmą kartą atranda Vandžiogalą. Svečių gausa praėjusią savaitę džiugino ir stebino vandžiogaliečius lenkus.
Mus aplankė kraštietė, jaunesnosios kartos Skirgailų giminės atstovė, gyvenusi JAV, o dabar su šeima grįžusi į Europą ir gyvenanti Olandijoje. Moteris atvyko į Vandžiogalą, kad vėl pamatytų, pajustų išskirtinę šio miestelio atmosferą. Kalbėdama su šių eilučių autoriumi pašnekovė paniro į vaikystės prisiminimus, regėtus vaizdinius, pajaustą stiprią magišką energiją, būnant Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje, matant maldininkų gausą ir jų lenkiškai giedamas giesmes.

Paskutinės liepos mėnesio dienos pavakare vandžiogaliečius aplankė iš Varšuvos atvykęs jų geras bičiulis istorikas, keliautojas, fotografas, knygų autorius, tarptautinių mokslinių istorinių konferencijų organizatorius dr. Jan Skłodowski.

Vakare Lenkų bibliotekoje turėjome puikią galimybę pabendrauti su mūsų bičiuliu dr. Jan Skłodowski. Svečias atvežė ir padovanojo Vandžiogalos Lenkų bibliotekai naujų knygų. Viena iš jų - šiais metais išleista nauja istoriografinė knyga „Zapomniane uzcelnie Rzeczpospolitej. Kroże. Krzemienec. Podoliniec“ („Užmirštos Žečpospolitos aukštosios mokyklos. Kražiai. Kremieniecas. Podoliniecas“).

Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos karitiečiai, lenkai savanoriai, tai organizuoti, geros valios, humanistinių nuostatų, motyvuoti žmonės daug metų užsiimantys parapijos karitatyvine veikla. Daug padaryta organizuojant parapijoje religines šventes, dalijant įvairią labdarą ir kitokia forma padedant silpnesniems ir stokojantiems bendruomenės nariams. Galimybę vystyti labdaringą veiklą jiems suteikia bendradarbiavimas, geri kontaktai su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir parapijomis.

Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Vandžiogalos krašte kaimai ir vienkiemiai nyko dėl tų pačių priežasčių: vienus sodiečius ištrėmė į Sibirą, kitų gyvenimo vietas keitė melioracija, trečius varu suvarė į kolūkių gyvenvietes. Ypač sunkūs Vandžiogalos krašto kaimams ir vienkiemiams buvo pokario metai. Sovietinė valdžia ėmė vykdyti masinę kolektyvizaciją ir steigė kolūkius. Uolūs valdžios tarnai griovė kaimus iš esmės, nepagailėjo net ir namų pamatų, net medžių. Kita vertus, griovė nepastebimai ir planingai (turiu galvoje naikinamas dvasines vertybes, ypač žmoniškumą ir tikėjimą). Didelė dalis kaimų buvo sunaikinta ir amžinai išnyko iš žemėlapių.

Vasara Vandžiogalos Lenkų bibliotekai (Kėdainių g. 26) – intensyvaus bendravimo ir darbų metas. Čia vos ne kasdien atvyksta svečių iš viso pasaulio. Vieni susitarę, iš anksto suderinę laiką, kiti atvyksta visai netikėtai. Šie svečiai – tai tautiečiai, išsibarstę po visą pasaulį, jų protėviai kilę iš tų kraštų, dar kiti yra girdėję, skaitę apie šias vietoves ir jose gyvenančius žmones. Jie svajojo atvykti čia ir viską pamatyti savo akimis. Vandžiogaliečiai lenkai džiaugiasi tokia svečių gausa ir jų įvairove, džiaugiasi, kad jų ilgametis triūsas duoda gražių vaisių. Atvykę svečiai giria Lenkų biblioteką ir jos atliekamą edukacinę veiklą. Dėl to biblioteka tapo stipriu ir vieninteliu tokiu kultūros centru šiame Liaudos krašte.